Buvęs NASA fizikas dr. Siera Solter-Hunt naujajame tyrime iškėlė hipotezę, jog Elono Musko „Starlink“ palydovų projektas gali turėti neprognozuojamų pasekmių Žemės magnetosferai. Remdamasi naujausiais skaičiavimais, mokslininkė teigia, kad „SpaceX“ kas valandą į atmosferą išleidžia apie 2 755 svarus (maždaug 1,3 tonos) palydovų nuolaužų, sukurdama didžiulį metalinių dalelių sluoksnį aplink Žemę.
Šie radiniai rodo, kad metalo nuolaužos gali potencialiai iškraipyti ar net įkalinti magnetinį lauką, kuris saugo mūsų planetą nuo kosminės spinduliuotės ir atmosferos ištrūkimo. Toks scenarijus, nors ir retas, gali sukelti pasekmes, panašias į senovinio Marso ar Merkurijaus likimus, kai jų atmosferos išnyko. Sunkiausia žinoma Žemės magnetosferos dalis yra didelės įkalintų dalelių kilpos, vadinamos Van Alleno diržais – dvi donuto formos mažų dalelių sritys, kurias energizuoja Saulės kosminė spinduliuotė. Diržai išsidėstę nuo magnetinio krūvio turinčių Žemės šiaurės ir pietų polių. Diržai susidaro nuo magnetinį krūvį turinčių Žemės šiaurės ir pietų polių. Šio gyvybiškai svarbaus regiono masė yra neįtikėtinai maža, palyginti su metalo nuolaužomis, kurios galėtų jį atkirsti nuo Žemės – Van Alleno diržų bendra masė tesiekia 0,0004 svarų (arba apie 0,00018 kilogramo).“Kitų magnetosferos dalių (žiedinės srovės, plazmosferos ir t. t.) masės, – pažymi ji savo naujajame straipsnyje, paskelbtame Kornelio arXiv svetainėje, – nėra plačiai įvertintos, tačiau jos yra mažesnio tankio nei Van Alleno diržai. Kitaip tariant, toks mažas magnetosferos svoris ir maža masė reiškia, kad didelis sunkiųjų palydovų nuolaužų kiekis gali turėti dramatišką, precedento neturintį poveikį.
Pastaraisiais metais tiek akademiniai astronomai, tiek „SpaceX“ palydovus gaminančios bendrovės „SpaceX“ konkurentai ne vienerius metus teikė oficialius skundus JAV federalinei ryšių komisijai (FCC) dėl „SpaceX“ „Starlink“ užmojų. Astronomai ypač nerimauja, kad bendrovės kosminės šiukšlės gali nuolat trukdyti antžeminėms observatorijoms ir sustabdyti kosmoso tyrimus. Beveik 30 000 „Starlink“ palydovų sutrikdys visą astronominių tyrimų sritį“, – taip FCC apibendrino akademinių tyrėjų skundus 2022 m. lapkričio 29 d. sprendime dėl „SpaceX“ antrosios kartos palydovų planų.
Šie radiniai rodo, kad metalo nuolaužos gali potencialiai iškraipyti ar net įkalinti magnetinį lauką, kuris saugo mūsų planetą nuo kosminės spinduliuotės ir atmosferos ištrūkimo. Toks scenarijus, nors ir retas, gali sukelti pasekmes, panašias į senovinio Marso ar Merkurijaus likimus, kai jų atmosferos išnyko.
Dr. Solter-Hunt, dirbusi JAV karinių oro pajėgų tyrimų laboratorijoje ir tyrinėjusi plazmos srautų elektromagnetinę elgseną žemojoje Žemės orbitoje, pabrėžė, kad dabartinė padėtis Žemės orbitoje yra pavojinga. Šiuo metu orbitoje skrieja apie 10 000 palydovų, tačiau planuojama, kad jų skaičius gali išaugti iki 100 000 per artimiausius 10-15 metų.
Tyrimas sulaukė ir skeptiškų vertinimų iš kitų mokslininkų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto mokslininkė Fionagh Thompson ir Ročesterio universiteto planetų mokslininkas dr. John Tarduno abejoja, kad metalo nuolaužų tankis gali būti toks didelis, jog sukurtų magnetinio skydo efektą. Tiesa, dr. Solter-Hunt pabrėžia, kad nei vienas iš kritikų negalėjo paneigti jos tyrimo pagrindinių teiginių.
Šis tyrimas rodo, kad kosmoso pramonės plėtra turėtų būti atliekama atsakingai, atsižvelgiant į galimas ilgalaikes pasekmes Žemės aplinkai ir jos gyventojams. Jis taip pat parodo, kad svarbu nuolat atnaujinti ir tikslinti kosminio šiukšlių poveikio vertinimus, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio Žemės magnetiniam laukui ir visai planetos gyvybei.
Parengta pagal dailymail.co.uk
Foto ANIRUDH
