Neries regioninis parkas nustebino ne tik gamtos mylėtojus, bet ir mokslininkus: čia buvo rastas vienas keisčiausių ir retų Lietuvos grybų – krateriškasis taurūnis (Urmula craterium). Tai – itin retas radinys, kuris džiugina ne tik dėl savo unikalumo, bet ir dėl galimybės išsamiau ištirti Lietuvos grybų įvairovę.
Krateriškasis taurūnis yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, kas liudija jo retumą ir būtinybę apsaugoti. Šis grybas yra ne tik retas, bet ir neįprastas: jo vaisiakūniai primena mažus kraterius ar piltuvėlius. Pradėjusios kaip rutuliškos formos, jų viršūnės prasiveržia, suteikdamos gilios taurės ar piltuvėlio formą.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skelbia, kad Neries regioninio parko gidui Sauliui Pupininkui ir jauniesiems parko bičiuliams pasisekė atrasti naują šio reto grybo radavietę edukacijos metu. Grybo vaisiakūniai auga ant trūnijančios lapuočių medienos ir yra aptinkami brandžiuose, šlapiuose miškuose, dažniausiai ant nukritusių lazdynų, alksnių, beržų ir ąžuolų šakų.
Kiekvienas atradimas yra svarbus, nes Lietuvoje žinoma tik apie 50 šio grybo radaviečių. Grybas formuojasi ankstyvą pavasarį, tad dabar yra tinkamiausias laikas jo stebėjimui.
Apsaugoti krateriškąjį taurūnį nėra paprasta: jo išlikimui kyla grėsmė dėl miškų kirtimo, buveinių fragmentacijos ir hidrologinio režimo kitimo. Ekologė Justyna Barščevska paragino visus gamtos mylėtojus prisidėti prie šio retumo išsaugojimo, atidžiai stebėti ir pranešti apie radinius parko darbuotojams. Tai leidžia ne tik apsaugoti grybą, bet ir skatina bendruomenių įsitraukimą į gamtos apsaugos veiklas.
Krateriškasis taurūnis – tikras gamtos stebuklas, primenantis, kad net ir mažiausias gamtos kampelis gali slėpti neįtikėtinas paslaptis. Jo radimas yra priminimas mums visiems apie gamtos pažeidžiamumą ir mūsų atsakomybę rūpintis jos išsaugojimu.
Parengta pagal 15min.lt
Foto Mindaugo Gasparavičiaus
