NASA marsaeigio „Curiosity“ misija atveria naujus horizontus mūsų supratime apie Marso istoriją. Jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjant įspūdingą Gale’o kraterį, marsaeigis atsiuntė įžvalgas, kurios kelia abejonių apie ankstesnes prielaidas dėl vandens buvimo Raudonojoje planetoje.
Remiantis Londono imperatoriškojo koledžo vadovaujamos tarptautinės mokslininkų grupės tyrimais, „Curiosity“ užfiksuotos nuotraukos ir analizuoti mineralai atskleidžia, kad Gale’o kraterio uolienose ir nuosėdose yra įrodymų, jog Marse vandens buvo vėliau, nei anksčiau manyta.
Marsaeigis „Curiosity“ jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėja į pietus nuo Marso pusiaujo esantį Gale’o kraterį ir analizuoja jo paviršiuje esančius mineralus.
Šioje vietovėje yra daugiau kaip penkių kilometrų aukščio kalnai, kuriuos iš pradžių sudarė ežerų ir upių nuosėdos, o paskui dykumos nuosėdos, atneštos Marso vėjų per laikotarpį, kai planeta išdžiūvo.
NASA specialistai mokslininkai išsamiai nagrinėja „Curiosity“ atsiųstas nuotraukas, analizuoja nuosėdas ir uolienų cheminę sudėtį, o astrobiologai ieško organinių molekulių.
Ankstyvoje Marso istorijoje buvo vandens. Tačiau nuo Hesperiano pradžios, t. y. prieš 3,7 mlrd. metų, artėjant prie 3 mlrd. metų, Marsas išdžiūvo. Tai maždaug tuo pačiu metu, kai Žemėje išsivystė gyvybė.
Marsaeigio atlikti atradimai yra svarbus indėlis siekiant geriau suprasti ne tik Marso, bet ir visos Saulės sistemos istoriją. Tikimasi, kad „Curiosity“ dar kelis metus tęs savo misiją, atskleisdamas dar daugiau paslapčių apie Raudonąją planetą.
Parengta pagal euronews.com
Foto Nicolas Lobos
