Šilti orai paskatino greitą laukinių pavasarinės floros augimą Lietuvoje, o vieni iš pirmųjų, kurie pasipuošia miškų pašlaitėse, yra meškiniai česnakai (Allium ursinum). Šis augalas yra ne tik mėgstamas dėl savo panaudojimo maistui ir sveikatai, bet ir yra labai jautrus intensyviam rinkimui.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė primena, kad nors meškinis česnakas buvo išbrauktas iš Lietuvos raudonosios knygos, tai nereiškia, jog jo rinkimas neturėtų būti reguliuojamas. Dėl neatsakingo augalo naudojimo 2022 metais, į Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės buvo įtrauktas apribojimas, draudžiantis meškinio česnako pardavimą ar transportavimą iš jo natūralių buveinių.
Meškinis česnakas auga derlinguose aliuviniuose dirvožemiuose, šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse. Ankstyvą pavasarį, kai dar nepradėjusios žaliuoti didžiosios medžių lapų masės, meškiniai česnakai įgauna pranašumą dėl gausios šviesos. Jų žydėjimas prasideda baltomis žvaigždėmis panašiais žiedais, o vegetacija baigiasi vasaros pradžioje, paliekant svogūnėlius žiemoti.
Janulaitienė pažymi, kad nors asmeninis meškinio česnako rinkimas leistinas, reikėtų vengti jo išrausimo ir prisirinkti tik tiek, kiek reikia asmeniniam vartojimui. Dažnai pasitaiko atvejų, kai per didelis kiekis surinktų augalų nėra panaudojamas ir išmestas, sukeliantis ne tik ekonominę, bet ir ekologinę žalą. Už nesilaikymą draudimo asmenims gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 30 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 70 iki 140 eurų.
Intensyvus meškinių česnakų naudojimas kenkia jų populiacijoms, silpnindamas augalų gebėjimą atsigauti, žydėti ir daugintis. Todėl svarbu paisyti tvarumo principų, rinkti atsakingai ir leisti šiems vertingiems augalams išlikti gamtoje ne tik dabartinėms, bet ir būsimoms kartoms.
Parengta pagal aplinkos ministerijos informaciją
