Genų inžinerija: ką iš tikrųjų žinome apie šią mokslo šaką?

Naudinga

Genų inžinerija, proceso, kuriame vienas ar keletas genų perkeliama iš vieno organizmo į kitą, esmė yra kurti transgeninius organizmus su svetimais genais. Šie organizmai, dažnai vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), gali įgyti savybių, kurių anksčiau neturėjo ir kurios buvo nebūdingos jų rūšiai.

Šios technologijos taikymas plinta įvairiose srityse – nuo medicinos ir farmacijos iki aplinkosaugos ir maisto pramonės. Pavyzdžiui, augalinėje produkcijoje genų inžinerija leidžia sukurti kenkėjams atsparias augalų rūšis ar pagerinti baltymų kokybę augaliniuose produktuose, o medicinoje – gydyti ligas, kurios anksčiau buvo laikomos nepagydomomis.

Vienas iš pažangiausių genų redagavimo įrankių yra CRISPR-Cas9 technologija, dar žinoma kaip genų žirklės. Ši technologija, kuriai prisidėjo ir Lietuvos mokslininkas profesorius Virginijus Šikšnys, leidžia mokslininkams labai tiksliai keisti DNR grandinės dalis, taip atveriant naujas galimybes gydymo, žemės ūkio ir net aplinkosaugos srityse.

Nepaisant to, genų inžinerija susiduria su įvairiomis etinėmis ir saugumo problemomis. Pavyzdžiui, neaišku, kaip perkelti genai įsiterpia į naujojo organizmo DNR grandinę ir kaip tai veikia esamus genus. Taip pat kyla rizika, kad genetiškai modifikuoti produktai gali skatinti naujų alergijų atsiradimą ar netgi sutrikdyti ekologinį balansą.

Genų inžinerija taip pat kelianti diskusijas apie jos naudojimą karinėse technologijose. Nors apie tai kalbama mažai, yra baimių, kad ši mokslo šaka gali būti panaudota sukurti pavojingus biologinius ar net branduolinius ginklus.

Visgi, genų inžinerijos pliusai negali būti ignoruojami. Jos galimybės medicinoje rodo pažangą, kurios dėka gali būti išgydytos sunkios genetinės ligos, tokių kaip celiakija ar cukrinis diabetas, o žmonės su rimtomis negaliomis gali gauti vilties gyventi pilnavertį gyvenimą.

Mokslas, etika ir visuomenės požiūris – visos šios sritys susipina, kalbant apie genų inžineriją. Svarbu tęsti švietimą ir diskusijas apie šios technologijos pritaikymą ir pasekmes, užtikrinant, kad mokslas ir naujovės eitų ranka rankon su etika ir visuomenės interesais. Genų inžinerija – tai ne tik mokslas apie genų perkėlimą, bet ir apie žmonijos ateities formavimą.

Pagal mokslosriuba.lt
Foto National Cancer Institute