Europą gąsdina besiveisiantys vilkiniai šunys

Visoje Europoje susirūpinimą kelia neįprasta ir greitai auganti vilkinių šunų, arba vilkšunių, populiacija. Pirmą kartą Pjemonto Alpių regione, Italijoje, pastebėtas šviesiaplaukis vilkšunis yra tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kaip ilgus metus vykdytas vilkų apsaugos darbas ir jų populiacijų atgimimas gali atsigręžti neplanuotais padariniais.
Europoje vilkai pamažu grįžo į savo buveines, tačiau dabar jie susiduria su nauju iššūkiu – hibridizacija su šunimis. Šis reiškinys ne tik kelia grėsmę vilkų genetiniam tapatumui, bet ir sukuria papildomų konfliktų su žmonėmis. Hibridai, turintys tiek vilko, tiek šuns genų, gali elgtis nenuspėjamai, o tai kelia nerimą tiek gamtosaugininkams, tiek vietos bendruomenėms.
Tyrimai rodo, kad beveik visose Europos šalyse, kur gyvena vilkai, yra pastebimi hibridai. Toskanoje, pavyzdžiui, jie sudaro iki 70% visų vilkų. Hibridizacija yra neišvengiama, kai vilkų ir žmonių gyvenamosios erdvės vis dažniau persidengia. Tai kelia dilemą, kaip elgtis su tokiomis gaujomis: nuo agresyvių veiksmų, kaip antai hibridų šalinimas, iki konservatyvesnių metodų, pvz., sterilizacijos.
Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, „Life WolfAlps EU“ mokslinė koordinatorė Francesca Marucco, siūlo radikalius sprendimus, įskaitant hibridų naikinimą siekiant apsaugoti grynakraujų vilkų populiaciją. Kita vertus, yra mėginimų suprasti ir įvertinti hibridų elgesį gamtoje bei jų galimą vaidmenį ekosistemose. Pavyzdžiui, tyrinėjama, ar hibridai gali padėti vilkams prisitaikyti prie urbanizuotų aplinkų.
Pagrindinė diskusija yra dėl žmogaus vaidmens šiame procese. Hibridizacija dažnai yra ne gamtos, o būtent žmogaus veiklos rezultatas. Tai kelia klausimą, kaip turėtume atsakyti į šią nenumatytą ekologinę dilemą. Ar turėtume siekti išsaugoti vilkus kaip rūšį, ar priimti jų evoliuciją, kurioje dalyvauja ir mūsų įtaka?
Vilkinių šunų problemos sprendimas reikalauja bendro mokslininkų, gamtosaugininkų, valdžios institucijų ir visuomenės sutarimo. Tai ne tik biologijos ar ekologijos, bet ir etikos, teisės ir socialinių mokslų klausimas. Būtina rasti balansą tarp griežtos kontrolės ir harmoningos koegzistencijos, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę ir gerovę.
Šiuo metu Europoje esanti vilkinių šunų problema pabrėžia sudėtingus santykius tarp žmonių ir laukinės gamtos, atskleisdama, kaip žmogaus veikla gali netikėtai paveikti ekosistemas. Kaip visuomenė, turime atidžiai svarstyti savo veiksmus ir jų pasekmes laukinei gamtai, siekiant išvengti neigiamų poveikių ir užtikrinti tvarų visų gyvų būtybių sugyvenimą.
Parengta pagal theguardian.com
Foto Honza Reznik