2023 m. pasaulio vyno gamyba nukrito iki istoriškai žemiausio lygio nuo 1962 m., o ekspertai kaltina ekstremalius oro reiškinius ir klimato kaitą. Tarptautinė vynuogių ir vyno organizacija (OIV) atskleidė, kad gamyba sumažėjo dramatiškai visame pasaulyje, ypač Europoje, kurios šalys patyrė rekordines sausras ir potvynius.
Europos vyno pramonės iššūkiai
Italija, kaip viena iš pirmaujančių vyno gamybos šalių, 2023 m. patyrė net 23% gamybos sumažėjimą, dėl kritulių sukeltos miltligės ir potvynių, ypač centriniuose ir pietiniuose regionuose. Tuo tarpu Ispanija užfiksavo 20% gamybos sumažėjimą lyginant su ankstesniais metais, nukentėjus nuo ilgalaikės sausros, ypač Katalonijoje, kur buvo paskelbta ekstremali sausros būklė.
Vokietija, Vengrija ir Austrija taip pat patyrė gamybos kritimus, su sumažėjimais atitinkamai 3.8%, 2.1% ir 6.5%. Tai atspindi didelę problemą – vynuogynai yra itin jautrūs klimato pokyčiams, ir šie pokyčiai vis labiau veikia tradicines vyno gamybos vietoves.
Klimato kaitos poveikis ir būsimos perspektyvos
Šie ekstremalūs orai rodo didesnį pasaulinį klimato kaitos poveikį. OIV nurodo, kad pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, o klimato kaita yra vienas didžiausių jų. Ekspertai perspėja, kad jei neatliksime reikalingų klimato kaitos mažinimo veiksmų, reguliarios sausros Viduržemio jūros regione gali tapti nauja norma jau iki šio amžiaus vidurio.
Pasaulinis vyno vartojimo mažėjimas
Pasaulinis vyno suvartojimas taip pat sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 1996 m., dėl infliacijos sukelto kainų augimo ir ekonomikos sulėtėjimo Kinijoje. Tai sudaro papildomą spaudimą vyno gamintojams, kurie jau susiduria su gamybos sunkumais dėl oro sąlygų.
2023 m. buvo itin sunkus metų vyno pramonei, atskleidęs, kaip stipriai klimato kaita gali paveikti šią senovinę žemės ūkio sritį. Tai rodo būtinybę adaptuoti ir įgyvendinti tvarumo strategijas ne tik išlaikyti vyno gamybą, bet ir apsaugoti pasaulio vynuogynus nuo tolesnių klimato pokyčių.
Parengta pagal euronews.com
Foto Rodrigo Abreu