Europos Sąjungoje gyvena apie 101 mln. neįgalių žmonių, sudarantys 27 proc. vyresnių nei 16 metų gyventojų. Šie žmonės susiduria su nelygybe, kuri apsunkina jų kasdienį gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje. ES Komisija ragina užtikrinti deramą gyvenimo lygį visiems neįgaliesiems, tačiau realybėje situacija skiriasi tarp valstybių narių.
Eurostato duomenys rodo, kad neįgalumo paplitimas Europoje labai varijuoja – nuo 14,6 proc. Bulgarijoje iki 38,4 proc. kitose šalyse. Taip pat neįgaliesiems Europoje gresia didesnis skurdo pavojus, palyginti su žmonėmis, neturinčiais negalios. Ši tendencija pastebima visose 34 nagrinėtose Europos šalyse.
Didžiausias socialinis ir ekonominis atotrūkis tarp neįgaliųjų užfiksuotas Baltijos šalyse, Kroatijoje ir Bulgarijoje. Pavyzdžiui, Estijoje neįgaliųjų, kuriems grėsė skurdas, dalis buvo 44,4 proc., o Slovakijoje – tik 13,6 proc. Vis dėlto, lyginant neįgaliųjų asmenų padėtį kiekvienoje šalyje, akivaizdžiai matyti, kad neįgaliesiems gyventi sunkiausia būtent Baltijos šalyse ir Kroatijoje.
Neįgaliųjų nedarbo lygis taip pat yra didesnis nei kitų. Vidutinis neįgaliųjų nedarbo lygis Europos Sąjungoje 2022 m. buvo 9,4 proc. Šios statistikos duomenys atspindi neįgaliųjų padėties darbo rinkoje nepalankumą.
Užimtumo lygis yra svarbus rodiklis, atspindintis socialinį ir ekonominį atotrūkį tarp neįgaliųjų ir žmonių be negalios. Remiantis Europos profesinių sąjungų instituto duomenimis, 2022 m. ES neįgaliųjų užimtumo atotrūkis buvo 21,4 procentinio punkto, svyruojant nuo 8,5 p.p. Liuksemburge iki 37 p.p. Airijoje. Tai rodo, kad neįgalieji yra ekonomiškai labiau pažeidžiami nei negalios neturintys asmenys.
Socialinių pervedimų, tokių kaip išmokos, pašalpos ir pensijos, poveikis skurdo rizikai yra didžiulis. Pavyzdžiui, 2022 m. 67,1 proc. negalią turinčių ES gyventojų būtų buvę skurdo rizikoje, jei ne socialiniai pervedimai.
Kai kuriose Europos šalyse, ypač Šiaurės Europoje, neįgaliesiems skiriama daugiau lėšų, nors išmokų neįgaliesiems dalis visose socialinės apsaugos išmokose ES vidutiniškai sudaro 6,9 proc. Pavyzdžiui, Danijoje ši dalis yra 16,8 proc., o Norvegijoje – 15,8 proc.
Šie duomenys atskleidžia, kad neįgaliųjų integracija į darbo rinką ir socialinė apsauga yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europos valstybės. Instituciniai veiksniai, pavyzdžiui, nacionalinių antidiskriminacinių įstatymų įgyvendinimas ir konkreti socialinės paramos politika, yra lemiami užtikrinant lygias galimybes ir deramą gyvenimo lygį neįgaliesiems.
Parengta pagal euronews.com
Foto Tim Mossholder
