Visame pasaulyje vyriausybės imasi veiksmų prieš vieną populiariausių socialinės medijos platformų – „TikTok“. Ekspertai baiminasi, kad parsisiuntus šią programėlę, ypač vyriausybiniuose įrenginiuose, gali būti atskleista slapta informacija.
TikTok priklauso Kinijos technologijų bendrovei Bytedance, tačiau ji tvirtina, kad yra valdoma nepriklausomai ir nesidalina duomenimis su Kinijos vyriausybe.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra naujausia šalis, kurios įstatymų leidėjai išreiškė norą uždrausti „TikTok“. Pastarosiomis savaitėmis JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir Naujoji Zelandija, kurios kartu su Australija sudaro vadinamąją „penkių akių“ dalijimosi žvalgybos informacija partnerių grupe, ėmėsi panašių priemonių prieš „TikTok“.
Australija neseniai paskelbė apie „TikTok“ draudimą visose federalinės vyriausybės įstaigose, remdamasi plačiu naudotojų duomenų rinkimu ir potencialia užsienio vyriausybės įtaka, kuri prieštarauja šalies įstatymams. Tai pabrėžia augantį nerimą dėl saugumo, susijusio su programėlėmis, kurias kontroliuoja Kinijos įmonės. Estija, Didžioji Britanija ir Prancūzija taip pat žengė panašius žingsnius, apribodamos „TikTok“ naudojimą vyriausybiniuose įrenginiuose. Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba – trys svarbiausios ES institucijos – uždraudė naudoti „TikTok“ darbuotojų įrenginiuose, motyvuodamos kibernetinio saugumo problemomis. Europos Parlamento draudimas įsigaliojo kovo 20 d. Jis taip pat „primygtinai rekomendavo“ Parlamento nariams ir darbuotojams pašalinti programėlę ir iš savo asmeninių įrenginių.
Vakarų technologijų bendrovės, įskaitant „Airbnb“, „Yahoo“ ir „LinkedIn“, taip pat palieka Kiniją arba mažina savo veiklą joje dėl griežto Pekino privatumo įstatymo, kuriame nurodoma, kaip bendrovės gali rinkti ir saugoti duomenis. Azijos šalys, tokios kaip Indija ir Pakistanas, išreiškė susirūpinimą dėl „TikTok“. 2020 m. Indija uždraudė „TikTok“ ir dešimtis kitų Kinijos programėlių, įskaitant pranešimų programėlę „WeChat“, dėl privatumo ir saugumo problemų. Draudimas buvo paskelbtas netrukus po to, kai per Indijos ir Kinijos karių susirėmimą prie ginčytinos Himalajų sienos žuvo 20 Indijos karių ir dešimtys buvo sužeisti. Bendrovėms buvo suteikta galimybė atsakyti į klausimus dėl privatumo ir saugumo reikalavimų, tačiau 2021 m. sausio mėn. draudimas buvo paskelbtas nuolatiniu. Pakistanas, kelia nuogąstavimus dėl amoralumo, taip pat kelis kartus laikinai užblokavo prieigą prie platformos. 2022 m. gruodį Taivanas uždraudė „TikTok“ viešajame sektoriuje, kai FTB įspėjo, kad „TikTok“ kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
Valstybiniuose įrenginiuose, įskaitant mobiliuosius telefonus, planšetinius ir stacionarius kompiuterius, draudžiama naudoti Kinijoje sukurtą programinę įrangą, įskaitant tokias programėles kaip „TikTok“, jos kiniškas atitikmuo „Douyin“ arba „Xiaohongshu“ – kiniško gyvenimo būdo turinio programėlę.
„TikTok“ atstovai griežtai neigia bet kokius kaltinimus, teigdami, kad bendrovė renka ne daugiau duomenų nei bet kuris kitas socialinės žiniasklaidos tinklas ir kad yra įsipareigojusi laikytis vietos įstatymų bei reguliavimo.
Kol vyriausybės visame pasaulyje imasi veiksmų prieš „TikTok“, kyla klausimas: ar šie draudimai yra tik nacionalinio saugumo priemonės, ar pradžia gilesnio globalinio skaitmeninio atotrūkio tarp Kinijos ir Vakarų? Viena aišku – „TikTok“ ir toliau bus karšta diskusijų tema tiek politikos koridoriuose, tiek vartotojų kišenėse.
Parengta pagal euronews.com
