Tai senovės pasaulio stebuklai, dėl kurių mokslininkai dar ir šiandien suka galvas. Dabar galbūt pavyko įminti svarbią Egipto piramidžių paslapties dalį. Archeologai atrado, kad garsieji statiniai galėjo būti pastatyti palei seniai dingusią Nilo upės atšaką.
Pasitelkdami palydovines nuotraukas, geofizinius tyrimus ir nuosėdų branduolius, mokslininkai nustatė, kad galima upės atšakos vieta buvo netoli piramidžių, esančių Vakarų dykumos plynaukštės papėdėje. Ši atšaka, vadinama Ahramato atšaka, galėjo būti gyvybiškai svarbi statant ir transportuojant medžiagas reikalingas didingiems statiniams.
Analizė atskleidė, kad 64 km ilgio atšaka dėl didelės sausros, prasidėjusios maždaug prieš 4200 metų, laikui bėgant išdžiūvo. Dabar ji paslėpta po šiuolaikinio žemės paviršiaus. Tyrėjai mano, kad smėlio sankaupos, sukeltos stiprių vėjų, galiausiai užslėpė upės atšaką.
Šis atradimas padeda paaiškinti, kodėl net 31 piramidė, įskaitant Gizos kompleksą, yra susitelkusios siauroje, nederlingoje Sacharos dalyje. „Communications Earth & Environment“ žurnale paskelbtas straipsnis pateikia išsamią analizę, kaip piramidės ir jų atitinkamos pylimų sistemos, vedusios į upės atšaką, galėjo tarnauti ne tik kaip transporto maršrutai, bet ir kaip upių uostai.
„Manome, kad Ahramato atšaka atliko svarbų vaidmenį ne tik piramidžių statyboje, bet ir kaip aktyvus vandens kelias, kuris buvo naudojamas darbininkų ir medžiagų gabenimui,“ teigė vienas iš tyrimo autorių. Šis atradimas atveria naujas perspektyvas suprantant piramidžių statybos logistiką ir senovės Egipto inžinerinį genialumą.
Tai suteikia mums vertingų įžvalgų ne tik apie piramidžių statybos procesą, bet ir apie senovės Egipto civilizacijos gebėjimus prisitaikyti ir naudoti savo gamtines resursas efektyviai, nepaisant nepalankių klimato sąlygų.
Pagal dailymail.co.uk
Foto Fynn schmidt
