Visa tiesa apie saulės poveikį odai

Artėjant vasarai, visuomenėje vis dažniau kyla diskusijos apie saulės poveikį mūsų sveikatai. Tradiciškai mes buvome mokomi, kad apsauginis kremas nuo saulės yra būtinas, siekiant apsisaugoti nuo UV spindulių sukeliamo odos vėžio. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai ir ekspertų rekomendacijos atveria kitokią perspektyvą, pabrėžiančią saulės spindulių naudą sveikatai.
Atrodo, kad ekspertų požiūris į buvimą saulėje keičiasi, nes jie pripažįsta, kad buvimas saulėje yra naudingas: dabar žinome, kad saulė ne tik padeda odai pasigaminti vitamino D, bet ir gerina mūsų psichinę sveikatą, yra naudinga regėjimui ir padeda reguliuoti kūno laikrodžius, o tai savo ruožtu veikia visas mūsų organizmo funkcijas. Jis netgi gali tiesiogiai mažinti kraujospūdį.
Dėl šios priežasties pagrindiniai ekspertai mano, kad visi turėtume kasdien trumpai pabūti saulėje – be apsauginio kremo.“Per ilgai dermatologai buvo susikoncentravę ties odos vėžiu, todėl tinkamai neįvertinome, kad saulės šviesa yra naudinga mūsų visų sveikatai“, – sako Edinburgo universiteto medicininės dermatologijos profesorius ir NHS Lothian garbės konsultantas dermatologas Richardas Welleris.
Be to, naujai manoma, kad patarimus dėl apsaugos nuo saulės reikėtų pritaikyti prie odos atspalvio – manoma, kad tamsesnę odą turintiems žmonėms saulės poveikis yra naudingiausias, todėl kai kurie ekspertai siūlo jiems nenaudoti tiek daug apsauginio kremo nuo saulės. Australijos mokslininkai iš esmės pakeitė požiūrį į odos spalvą. Po analizės, kurią atliko Berghoferio medicinos tyrimų institutas Brisbane, jie paskelbė naujas gaires, kurioms, be kitų svarbių institucijų, pritarė ir Australijos vėžio taryba (Cancer Council Australia), kuriose pripažįstama, kad saulės poveikis gali būti ir žalingas, ir naudingas sveikatai ir kad rizika skirtingoms grupėms yra skirtinga.
Du trečdaliai australų serga odos vėžiu.
Dažniausiai pasitaikantys vėžio tipai yra bazalinių ląstelių karcinoma (išsivysto iš ląstelių, esančių giliausioje išorinio odos sluoksnio dalyje) ir plokščialąstelinė karcinoma (paprastai greičiau auganti ir prasidedanti epidermyje, paviršutiniškiausiame odos sluoksnyje). Abu šiuos vėžius sukelia UV spinduliuotė, tačiau jie paprastai neišplinta – priešingai nei melanoma, mirtiniausias odos vėžio tipas.
Profesorius Kustas teigia, kad Australijoje didelis vėžio paplitimas yra susijęs su klimatu: Vasaros metu mūsų UV spinduliuotės indeksas gali siekti 12 ir daugiau – palyginimui, Viduržemio jūros regione jis siekia 8/9, o Jungtinėje Karalystėje jis paprastai neviršija 6-8. Mūsų reakciją į UV spindulius lemia melaninas – baltymas, suteikiantis odai spalvą – kuo tamsesnė oda, tuo daugiau melanino. Kai šviesi oda pradeda įdegti, tai ženklas, kad ji gamina daugiau melanino, norėdama apsisaugoti; tai ženklas, kad oda pažeista.Ši problema dar didesnė šiauriniame pusrutulyje, nes vitamino D gamyba priklauso nuo to, ar saulė yra aukštai danguje – čia vasarą arba vidurdienį, nes priešingu atveju atmosfera filtruoja didžiąją dalį UVB spindulių. Todėl aukštesnėse geografinėse platumose net šviesiaodžiai žmonės nuo lapkričio iki kovo mėnesio nepagamina daug vitamino D, todėl Jungtinėje Karalystėje patariama visiems rudenį ir žiemą kasdien vartoti vitamino D papildų. 2014 m. žurnale „Journal of Internal Medicine“ paskelbta apie atliktą tyrimą, kuriame išanalizuoti daugiau kaip 29 000 Švedijos moterų duomenys ir padaryta išvada, kad saulės spindulių vengimas lėmė didesnį bendrą mirtingumą. Mirtingumas tarp vengiančiųjų būti saulėje buvo maždaug du kartus didesnis, palyginti su didžiausio saulės poveikio grupe, – daro išvadą tyrėjai. Profesorius Velleris sako, kad mūsų polinkis gauti saulės šviesos ir vitamino D per dvi savaites vasaros atostogų Viduržemio jūroje yra žalingas ir dėl to nudegame. Vietoj to turėtume siekti kasdien šiek tiek neapsaugotos saulės spindulių, kad gautume naudos ir daug mažesnę riziką. 2016 m. atliktoje saulės poveikio rizikos ir naudos apžvalgoje perspėjama, kad nepakankamas buvimas saulėje yra „kylanti visuomenės sveikatos problema“. Pietų Karolinos universiteto mokslininkai padarė išvadą: netinkamai deginantis saulėje poveikis kelia didesnę mirtingumo dėl visų priežasčių, storosios žarnos vėžio, krūties vėžio, Hodžkino limfomos, prostatos vėžio, kasos vėžio, hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinio sindromo, antrojo tipo diabeto, nutukimo, Alzheimerio ligos, išsėtinės sklerozės, pirmojo tipo diabeto, reumatoidinio artrito, psoriazės, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, statinų netoleravimo, geltonosios dėmės degeneracijos ir trumparegystės riziką. Profesoriaus Wellerio tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip saulės šviesa mažina kraujospūdį, o tai savo ruožtu mažina infarkto ir insulto, kurie yra didžiausi visų ligų žudikai, riziką. Saulės šviesoje iš odos ląstelių išsiskiria azoto oksidas, kuris patenka į kraujotaką, atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir mažina kraujospūdį. Laboratorinių tyrimų duomenimis, yra įrodymų, kad apsauginis kremas nuo saulės gali sumažinti vitamino D gamybą. Tačiau vis dar yra rimta priežastis naudoti apsauginius kremus nuo saulės, pavyzdžiui, dėl pigmentacijos, kai dėl saulės pažeidimų atsiranda tamsesnių dėmių, dėl apsaugos nuo nudegimų saulėje ir dėl senėjimą stabdančių savybių.
Nors saulės spindulių nauda sveikatai yra akivaizdi, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad odos tipas ir spalva žymiai skiriasi tarp įvairių žmonių. Pavyzdžiui, tamsesnės odos žmonėms saulės spinduliai sukelia mažiau žalos ir yra svarbesni vitaminui D gaminti, todėl jiems nerekomenduojama naudoti tiek daug apsauginio kremo. Tačiau šviesios odos žmonėms, kurių odos vėžio rizika yra didesnė, vis dar reikia apsisaugoti nuo pernelyg didelio saulės poveikio, ypač kai UV indeksas yra aukštas.
Svarbu paminėti, kad UV spindulių intensyvumas skiriasi priklausomai nuo geografinės vietos ir metų laiko. Australijoje, kur UV indeksas yra itin aukštas, o odos vėžio atvejų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, moksliniai tyrimai ir patarimai dėl saulės spindulių poveikio yra labai svarbūs visuomenės sveikatos politikoje.
Ekspertai rekomenduoja subalansuoti saulės spindulių naudą ir riziką. Vietoj to, kad visiškai vengtume saulės ar naudotume stiprų apsauginį kremą, turėtume siekti trumpalaikio buvimo saulėje, neviršijant saulės nudegimo ribos. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginį kremą ilgiau būnant saulėje, ypač šviesiai odai, kuriai gresia didesnė odos vėžio rizika.
Parengta pagal dailymail.com
Foto Philippe Murray-Pietsch