Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad planuoja atsisakyti kaimiškų vietovių pavadinimų, kurie vis dar egzistuoja Adresų registre, nepaisant to, kad šios teritorijos jau seniai yra miesto dalis. Šis žingsnis buvo patvirtintas po to, kai vasario mėnesį buvo surengta gyventojų apklausa, kurioje didžioji dalis dalyvių pritarė kaimiškų vietovių pavadinimų panaikinimui.
Apklausoje dalyvavo 964 vilniečiai, kurie balsavo už tai, kad jų gyvenamosios teritorijos būtų oficialiai įvardijamos kaip miesto dalys, o ne kaip kaimiškos vietovės. Ypač didelis pritarimas buvo išreikštas Antakalnio, Justiniškių, Panerių ir Rasų seniūnijų gyventojų. Tuo tarpu Grigiškių seniūnijos atveju, apklausa atskleidė, kad gyventojai pageidauja, jog Salų ir Neravų kaimai būtų priskirti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai.
Pažymima, kad šių vietovių pavadinimų panaikinimas neturės jokios įtakos gatvių ar teritorijų priežiūrai, nei socialinėms, švietimo ar kitoms paslaugoms, kurias gauna gyventojai. Ji pažymėjo, kad šios teritorijos jau seniai negalima vadinti kaimiškomis dėl intensyvios plėtros per pastaruosius dvidešimt metų.
Savivaldybės duomenimis, Vilniaus teritorijoje vis dar yra 92 kaimai ir viensėdžiai, tokių kaip Pilaitės, Pašilaičių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų ir kt. Nors šios vietovės prie Vilniaus miesto buvo prijungtos dar 1995-1996 m., dėl įstatymų nustatytos tvarkos trūkumo jos išliko Adresų registre kaip kaimo gyvenamosios vietovės.
Sprendimas dėl gyvenamųjų vietovių pavadinimų panaikinimo ir jų ribų pakeitimo bus patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje, o vėliau duomenys bus perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vyriausybės nutarimu bus panaikinti kaimiškųjų vietovių pavadinimai iš Adresų registro, atspindint realią šių teritorijų priklausomybę miestui ir atnaujinant oficialius registrus atitinkamai.
Pagal vilnius.lt
Foto Jisoo Kim
