Verbų sekmadienis, dar vadinamas Palmių sekmadieniu, yra krikščionių liturginis šventimas, žymintis Kristaus įžengimą į Jeruzalę prieš savo Kryžiaus mirtį, prisikėlimą ir Velykas. Tai įvyksta paskutinį sekmadienį prieš Velykas ir pradeda Šventąją Savaitę. Ši šventė minima tiek Vakarų, tiek Rytų krikščionybėje, nors papročiai gali skirtis.
Pagal Evangelijas, žmonės pasitiko Jėzų, įžengiantį į Jeruzalę, mėtydami ant kelio palmių šakas ir šūkaujant „Hosana!“. Dėl to, Palmių sekmadienį tikintieji neša į bažnyčią palmių šakas arba jų vietinis atitikmuo – dažniausiai verbos. Verbos – tai įvairių augalų šakelės, papuoštos žiedais, kaspinų ir dažnai – verba ar kitais pavasario ženklais. Šios šakelės yra šventinamos per mišias, o vėliau laikomos namuose kaip palaiminimo ir apsaugos simbolis.
Skirtingose šalyse ši šventė turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kai kuriose kitose Baltijos bei Rytų Europos šalyse, kur palmių nėra, tradiciškai naudojamos verbos – išdabintos sausų augalų šakelės, simbolizuojančios atgimimą ir naują gyvenimą.
Verbų sekmadienis švenčiamas paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Konkreti data kiekvienais metais skiriasi, nes Velykų data yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Vakarų krikščionybėje (kuri apima Romos katalikus ir daugumą protestantų denominacijų) Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties, kuri įvyksta po pavasario lygiadienio (marčio 21 d.). Todėl Verbų sekmadienis švenčiamas sekmadienį prieš šią datą.
Rytų krikščionybėje (įskaitant Ortodoksų bažnyčias) Velykų data dažnai sutampa su Vakarų krikščionybės data, bet kartais gali skirtis dėl skirtingo kalendoriaus naudojimo (Jiulijaus vietoje Gregorijaus). Dėl šios priežasties Rytų krikščionių Verbų sekmadienis taip pat gali būti švenčiamas kitą dieną.
Verbų sekmadienio, arba Palmių sekmadienio, tradicijos gali skirtis priklausomai nuo vietos ir kultūros, tačiau štai keletas bendrų papročių:
Verbų (Palmių) šventinimas
Viena iš pagrindinių Verbų sekmadienio tradicijų – verbų arba palmių šakelių šventinimas bažnyčioje. Tikintieji neša į bažnyčią šakas, kurios atstovauja palmėms, kuriomis buvo pasitiktas Jėzus įžengiant į Jeruzalę. Bažnyčioje šios šakos yra šventinamos, o paskui nešamos namo ir laikomos kaip apsaugos ir palaiminimo simbolis.
Daugelyje šalių Verbų sekmadienis pradedamas procesijomis, kuriose dalyvaujantys tikintieji neša šventintas šakas. Tai simbolizuoja Jėzaus triumfalingą įžengimą į Jeruzalę.
Šventintos verbų arba palmių šakelės dažnai laikomos namuose, paprastai prie šventų paveikslų ar šeimos altoriukų, kaip apsaugos ir palaiminimo ženklas. Kai kuriose kultūrose šias šakas laikyti per visus metus iki kitų Velykų yra įprasta.
Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Rytų Europoje, verbos yra ne tik religinis simbolis, bet ir pavasario atėjimo ženklas. Jos gali būti išdabintos spalvotais siūlais, žiedais ir kitais dekoratyviniais elementais. Vaikai ir suaugusieji gali mušti vienas kitą verbomis, kas simbolizuoja sveikatą ir stiprybę.
Kaip ir daugelio kitų religinių švenčių atveju, Verbų sekmadienis gali būti pažymėtas tam tikrais tradiciniais patiekalais, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies ir regiono.
Verbų sekmadienis taip pat yra laikas pasiruošti būsimai Šventajai savaitei, kurios metu išsamiai atsimenama Jėzaus Kančia, mirtis ir prisikėlimas. Tai yra laikas susimąstyti ir atnaujinti savo dvasinius pažadus.

Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos policijos stadionas
Vilniuje, Kalnų parke, šį penktadienį iškilmingai atidarytas po kapitalinio remonto visiškai atnaujintas