Natūrali ,,žoliapjovė“ sostinės pievose atrodo kiek neįtikėtina, bet tai tiesa. Kodėl gyvuliai yra pranašesni už įprastą traktorių? Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje startavo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos inicijuotas „gyvų žoliapjovių“ projektas. Iki pat rugsėjo 18 dienos aptvertoje teritorijoje ganysis 10 avių ir 3 ožkos. Šios „žoliapjovės“ atlieka itin svarbų darbą tiek gamtai, tiek ir gyventojams.
Gamtiniu atžvilgiu, avys rupšnodamos žolę, ne tik didina pievos mozaikiškumą, bet ir bioįvairovę. Tai padeda atstatyti ir palaikyti natūralias ar pusiau natūralias pievų bendrijas, kurios yra retos ir saugomos. Pirma, pastarasis turi prisitaikyti prie numatyto šienavimo termino, kuris dažnu atveju yra antroje vasaros pusėje, kuomet šienavimo technika itin užimta. Antra, traktorius šienaudamas nupjauna visus augalus viename lygyje ir vienu metu, priešingai nei avys ir ožkos. Ribiškės pasirinktos neatsitiktinai, nes ši vietovė ilgą laiką buvo tiesiog kaimas, netoli Vilniaus miesto ir čia buvo natūrali, tradicinė augmenija bei pievų šienavimas, ganymas. Gyvulių ganymas buvo įprasta kaime veikla. Plečiantis miestui, kaimas sunyko ir nevykdant gyvulių ganymo, pievos apaugo svetimžemiais krūmais, todėl sunyko daugelis su pievų buveinėmis susijusių augalų ir gyvūnų. Siekiant atkurti šias pievas, iš teritorijos pašalinti krūmai ir jau antras sezonas kai ganomi gyvuliai.
