Europos Parlamente buvo priimti esminiai Europos Sąjungos migracijos įstatymų pakeitimai. Šie pakeitimai sukėlė skirtingas reakcijas: vieni juos vadina istoriniais, kiti — žingsniu atgal žmogaus teisių srityje. Diskusijos buvo labai aštrios ir skirtingi pasisakymai kėlė emocijų audras.
Pakeitimai buvo priimti po aštuonerių metų trukusių diskusijų, kurios buvo sustingusios dėl nuolatinių pastangų sugriežtinti sienų valdymą ir prieglobsčio suteikimo procesus Europos Sąjungoje. Šie naujieji įstatymai, tikimasi, bus patvirtinti valstybių narių, dar prieš birželio mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Teisės aktų šalininkai pabrėžė, kad naujieji įstatymai paspartins prieglobsčio procedūras prie ES sienų, nustatys griežtas patikros sistemas ir palengvins grįžimą į kilmės šalis asmenims, neatitinkantiems tarptautinės apsaugos reikalavimų. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola socialinėje medijoje paskelbė: „Istorija tapo istorija. Sukūrėme tvirtą teisinę sistemą migracijos ir prieglobsčio klausimams ES spręsti.“
Nepaisant šių teigiamų vertinimų, teisės aktai sukėlė didelį susiskaldymą tarp europarlamentarų. Sesijos metu balsavimą nutraukė protestuotojai, mėtydami popierinius lėktuvėlius su užrašytomis koordinatėmis, kur žuvo pabėgėliai, ir šaukdami EP nariams: „Šis paktas žudo! Balsuokite prieš!“
Vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, kuri buvo pagrindinė šių teisės aktų iniciatorė, išreiškė pasididžiavimą dėl sėkmės, nepaisant pradinių skeptiškų prognozių: „Jaučiuosi išdidi, nes, pradėjusi eiti pareigas prieš ketverius su puse metų, mažai kas tikėjosi, kad mums pavyks.“
Tačiau pilietinės visuomenės organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“ ir „Oxfam“, kritikavo šiuos pakeitimus, teigdamos, kad jie mažins apsaugą žmonėms, bėgantiems nuo konfliktų, ir didins riziką patirti žmogaus teisių pažeidimus. Kairiųjų ir žaliųjų frakcijų EP nariai taip pat balsavo prieš dėl pirmenybės žmogaus teisėms nesuteikimo.
Dešiniojo sparno politikai, tokie kaip „Rassemblement National“, „Vox“, „Teisė ir teisingumas“ bei „Fidesz“, taip pat prieštaravo naujiesiems įstatymams, teigdami, kad jie nėra pakankamai griežti ir paskatins migracijos šuolį.
Belgijos ministras pirmininkas Alexander De Croo akcentavo, kad kritikai, blokuojantys paktą, balsavo už status quo, paliekant šalis kaip Italiją vienas spręsti migracijos krizę. Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad nepalaikys jokių naujųjų taisyklių, kurios leistų perkelti migrantus į šalis, patiriančias didžiausią spaudimą.
Parengta pagal theguardian.com
Foto Henri Lajarrige Lombard
