Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą?
Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia. „Nemaža dalis stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų, statytų prieš 50 ir daugiau metų, taip nusidėvėjo, kad jų atnaujinti didinant energinį efektyvumą ir vizualinę kokybę nebeapsimoka. Tokius miegamuosius rajonus, ir ne po vieną, turi visi šalies miestai. Reikia apsispręsti, kaip juos pertvarkysime artimiausioje ateityje – griausime ar perstatysime“, – pranešime žiniasklaidai nurodo ministerija.
Šiais metais ji planuoja užsakyti galimybių studiją pastatų perstatymo ir gyvenamųjų kvartalų konversijos tais atvejais, kai juos atnaujinti neprasminga. Studiją parengtų nepriklausomi ekspertai ar institucijos, įvertinę gerąją kitų valstybių praktiką. Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje šis praeities palikimas naujam gyvenimui dažniausiai prikeliamas pasirenkant konversijos kelią, kai dalis blogiausios būklės pastatų nugriaunami ir jų vietoje statomi nauji, likusieji perstatomi, iš naujo pertvarkoma visa gyvenamoji teritorija, joje esanti infrastruktūra. Lietuvoje iki šiol įgyvendintos konversijos tik buvusiose pramoninėse teritorijose, Vilniuje tokiose kaip Paupys, buvusi Grąžtų gamykla Naujamiestyje. Klaipėdoje vystoma buvusios „Laivitės“ įmonės pramoninės – gamybinės teritorijos konversija į visuomeninių, administracinių, komercinių ir gyvenamųjų pastatų kvartalą.
Vien tik sostinėje susidėvėjusiais, nekokybiškais, nebeatitinkančias šių dienų poreikių daugiabučiais apstatyta ir Savanorių prospekto teritorija, ir dalis Naujamiesčio, Žirmūnų, Lazdynų“, – vardija ministerija.
