Pilietinės galios indeksas: Lietuvos gyventojų užmojai ginti valstybę ir pasiryžimas mokytis

Vilniaus naujienos

Lietuvoje pilietinė galia, kaip matyti iš 2023 metų duomenų, žengia tvirtais žingsniais į priekį. Pilietinės visuomenės instituto ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius metus šalies visuomenės pilietinė galia šiek tiek ūgtelėjo, pasiekdama 36,7 balo vidurkį iš 100 galimų. Tai yra šiek tiek daugiau nei 2022 metais (35,9 balo), tačiau vis dar žemiau pandemijos pradžios metų aukščio – 41,3 balo.

Vienas iš ryškiausių pastebėjimų – sumažėjęs su pilietine veikla susijusių galimų rizikų vertinimas. Pavyzdžiui, mažėja visuomenės narių, manančių, kad pilietinėje veikloje dalyvaujantys gali susilaukti viešo užpuolimo ar šmeižimo, skaičius. Tai, pasak Pilietinės visuomenės instituto direktorės dr. Ievos Petronytės-Urbonavičienės, rodo visuomenės santykių normalizaciją po ankstesnių metų protestų ir demonstracijų.

Šiame tyrime ypatingas dėmesys skirtas gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Prof. Ainė Ramonaitė pažymi, kad nors gyventojų pasirengimas yra menkas, jie nori žinoti savo vietą valstybės gynybos planuose ir yra pasirengę mokytis. Tačiau tik 24% gyventojų teigia turintys reikiamas atsargas ekstremaliosioms situacijoms, o 41% neturi žinios apie saugias slėptuves.

Lietuvos mokytojai, kaip ir ankstesniais metais, pilietinės galios požiūriu lenkia visuomenės vidurkį, pasižymėdami didesniu pilietiniu aktyvumu ir didesne pasirengimo ginti šalį kitomis priemonėmis proporcija. Palyginti su visa visuomene, mokytojai taip pat labiau domisi viešaisiais reikalais ir aktyviau įsitraukia į pilietinę veiklą.

Visuomeninių organizacijų narių duomenys taip pat rodo stiprų ryšį tarp pilietinio aktyvumo ir pasiryžimo ginti šalį. Jie geriau nei visa visuomenė žino ar numano savo vaidmenį karo atveju ir labiau linkę dalyvauti mokymuose, susijusiuose su pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

Šie duomenys rodo, kad, nepaisant iššūkių, ypač susijusių su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir pilietinės veiklos rizikos suvokimu, Lietuvos visuomenės pilietinė galia toliau auga. Žmonės rodo didelį norą įsitraukti į pilietinę veiklą, domisi viešaisiais reikalais ir nori būti informuoti.

Lietuvos pilietinės galios indeksas yra įrankis, naudojamas nuo 2007 metų siekiant įvertinti ir suprasti visuomenės pilietinio aktyvumo ir įsitraukimo lygį. Sukurtas pagal mokslininkų dr. Rūtos Žiliukaitės, dr. Mindaugo Degučio ir prof. dr. Ainės Ramonaitės metodiką, šis indeksas atspindi visuomenės domėjimąsi viešaisiais reikalais, pilietinį dalyvavimą ir suvokimą apie asmenines pilietines galias bei aplinkos palankumą pilietinei veiklai.

Pilietinės galios indekso tyrimai grindžiami reprezentatyvinėmis Lietuvos visuomenės apklausomis, kurios leidžia objektyviai įvertinti visuomenės nuomonę ir elgesį. 2023 m. tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centru „VILMORUS“. Lapkričio 22 d. – gruodžio 2 d. vykdytos apklausos metu buvo interviuojama 1042 asmenys, amžiaus grupėje nuo 18 iki 75 metų, per vadinamąjį „akivaizdinio“ interviu. Tuo pačiu laikotarpiu, nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 11 d., buvo apklausti ir 409 Lietuvos mokytojai, iš visų šalies savivaldybių, atsižvelgiant į mokyklos vietovę, tipą, mokytojų dėstomus dalykus, amžių ir lytį.

Visuomenės apklausos duomenys yra atidžiai analizuojami ir persveriami pagal respondentų lytį bei amžių, užtikrinant, kad gauti rezultatai atspindėtų visuomenės nuomonę kuo tiksliau. Šis metodiškai tvirtas tyrimas suteikia išsamų vaizdą apie Lietuvos visuomenės pilietinės galios būklę ir pokyčius laikui bėgant, leidžia identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias pilietinės veiklos sritis, taip pat padeda nustatyti būtinas intervencijas ir politikos korekcijas.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą

Photo by Jan Antonin Kolar