Kaip ir kasmet, pražydus sakuroms, vilniečiai ir miesto svečiai, skuba pasigrožėti ir pasimėgauti sakurų grožiu. Vilniuje sakuros auga nuo 2001 metų, nors sakuros žydėti ėmė šiek tiek vėliau, kai prigijo. Sakurų žydėjimas trunka tik kelias savaites, vėliau balti žiedlapiai nubyra, po jų išsiskleidžia žali lapai ir sakurų medžiai visus metus būna niekuo neišsiskiriantys iš kitos žalumos. Didžiausias toks sodas yra, ko gero, Vilniuje – japonų diplomato Čijunės Sugiharos garbei įkurtas sakurų parkas. Tai buvo Japonijos dovana Lietuvai. Buvo norima pagerbti tolimo Rytų šalies pilietį, kuris nacių vykdyto persekiojimo metu išgelbėjo per šešis tūkstančius Lietuvos ir Lenkijos žydų tautybės žmonių. Šis sakurų parkas, tai tarsi gamtos dalelė mieste.
Japonams, kurie jau beveik 1000 metų švenčia hanami – sakurų žydėjimo šventę, jų žydėjimas simbolizuoja naują pradžią ir primena, koks yra trumpas žmogaus gyvenimas, kuriuo reikia džiaugti čia ir dabar.
