Vienas donoras, palikdamas šį pasaulį, gali išgelbėti net 7 žmonių gyvybes. Donoras – tai žmogus, kuris dovanoja savo audinius, ląsteles ar organus kitam žmogui. Dažniausiai, išgirdę žodį „donoras“, žmonės pagalvoja apie kraujo donorystę. Tačiau yra ne tik kraujo, bet ir organų, audinių, kaulų čiulpų donorystė. Kraują žmonės per savo gyvenimą dovanoti gali daug kartų, taip išgelbėdami ne vieną gyvybę. Organų ir audinių donorai dovanoti gyvenimą sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems reikalinga organo transplantacija, gali jau po savo mirties. Tiesa, yra viena išimtis, kai organą gali dovanoti gyvas žmogus – sergančiam artimam žmogui (vaikui, broliui, seseriai, sutuoktiniui) galima dovanoti inkstą arba dalį kepenų, kadangi žmogus ir su vienu inkstu gali normaliai ir pilnavertiškai gyventi, o kepenys atsistato.
Tačiau organų donorystė yra labai jautri tema, nes skausmo akimirką žmogus turi ne tik apsispręsti ir sutikti, bet tuo pačiu ir pripažinti liūdną tiesą, akd jo artimasis jau iškeliavo amžinybėn.
Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad sekmadienį Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Šiemet tai jau 28-as efektyvus donoras.
Atlikus visus reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkamas vienas donoro inkstas, kuris transplantuotas Santaros klinikose ir gyvenimo kokybę pagerins vienam recipientui, kuris transplantacijos laukė beveik 2 mėnesius.
Vidutiniškai inksto transplantacijos Lietuvoje recipientai laukia apie metus. Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš jų – 5 buvo atliktos vaikams.
Inkstų transplantacija yra atliekama ūminiu arba lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kuriems yra reikalingos dializės – dirbtinio kraujo valymo – procedūros. Šią procedūrą turi atlikti sergantis žmogus maždaug 3-4 kartus per savaitę, viena dializės procedūra užtrunka apie 3-4 valandas. Vienintele išeitimi sugrįžti į įprastą gyvenimą šiuo atveju tampa inksto transplantacija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia informuoto sutikimo donorystės modelis, kai žmonės, norintys po mirties paaukoti savo organus sergantiems žmonėms, turi užpildyti prašymą ir įsigyti Donoro kortelę. Tačiau po potencialaus donoro mirties vis tiek prašoma artimųjų sutikimo dovanoti mirusiojo organus. Tokio tipo organų donorystės modelis yra taikomas dar 7-iose Europos valstybėse.
Didžiojoje dalyje Europos valstybių taikomas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Tokio modelio atveju, žmogus laikomas pritariančiu organų donorystei, jeigu nėra raštu pareiškęs kitaip. Bet kokiu atveju, galutinį sprendimą dėl organų donorystės priima mirusiojo artimieji.
Dažniausiai artimieji nežino, kokia buvo velionio valia organų donorystės klausimu, o tai apsunkina jų apsisprendimą. Numanomo sutikimo organų donorystės modelis artimiesiems leistų lengviau priimti šį sprendimą, nes būtų laikoma, kad velionis, jeigu nebuvo raštu pareiškęs nepritarimo, pritarė organų donorystės idėjai.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 323 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 149 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai.
