Bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra koordinuojamas proceso, kurį administruoja Lietuvos aukštųjų mokyklų priėmimo informacinė sistema (LAMA BPO). Šis procesas leidžia būsimiems studentams teikti paraiškas į skirtingas aukštąsias mokymo įstaigas naudojantis viena centralizuota sistema, kurios pagrindu priimami sprendimai dėl studijų vietų skyrimo. Štai keletas pagrindinių aspektų apie bendrąjį priėmimą:
Bendrasis priėmimas paprastai vyksta keliais etapais. Pirmajame etape būsimi studentai pateikia paraiškas ir pasirenka pageidaujamas studijų programas. Vėliau, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir konkursinius balus, skelbiami preliminarūs rezultatai. Galiausiai, po galutinio patvirtinimo, skelbiami galutiniai priėmimo rezultatai.
Daugumos studijų programų priėmimas vyksta remiantis konkursiniu balu, kuris apskaičiuojamas remiantis abituriento brandos egzaminų rezultatais ir kitais svarbiais veiksniais, pavyzdžiui, olimpiadų ar konkursų laimėjimais. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, menų studijose, reikalingi papildomi priėmimo testai arba atrankos.
Kandidatai gali pateikti paraiškas į kelias skirtingas studijų programas. Paraiškų skaičius gali būti ribojamas priklausomai nuo metų ir specifinių taisyklių.
Priėmimo metu taip pat galima kreiptis dėl valstybės finansuojamų studijų vietų, kurios suteikia teisę į nemokamas studijas ir galbūt stipendijas.
Kiekvienais metais yra nustatomos konkrečios priėmimo datos – pradžia, pabaiga, skundų teikimo laikotarpiai ir pan. Šios datos yra skelbiamos LAMA BPO svetainėje ir yra griežtai laikomasi.
Nuo 2024 mokslo metų Lietuvos aukštosios mokyklos įgyvendins svarbią naujovę – įvedama antroji konkursinė eilė, skirta jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos, stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikia išsamius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su šia iniciatyva.
Ši naujovė yra dalis aukštojo mokslo prieinamumo didinimo plano, kuris buvo rengiamas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir aukštųjų mokyklų atstovais. Tikslas – užtikrinti, kad socialinė aplinka netaptų kliūtimi siekiant aukštojo mokslo.
Antroji konkursinė eilė skirta jaunuoliams iki 25 metų, kurie yra iš mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiams, globotiniams, asmenims su sunkiu ar vidutiniu neįgalumo lygiu, taip pat trumpųjų studijų absolventams ir asmenims su bent 24 mėnesių praktinės veiklos patirtimi, įskaitant karo tarnybą.
Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla ir karo tarnyba, įskaitant profesinę ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Įdomu tai, kad karo tarnybai netaikomas trijų metų laikotarpio reikalavimas – sumuojamos visos tarnybos dienos.
Kandidatai turi išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir atitikti aukštųjų mokyklų nustatytus mažiausius konkursinius balus, be to, privalo atitikti bent vieną iš socialinės dimensijos kriterijų, pavyzdžiui, gaunama socialinė pašalpa arba esama našlaitis.
Šios studijos, pradėtos 2022 m., yra skirtos asmenims, kurie nori tęsti studijas po profesinio išsilavinimo įgijimo arba susiduria su finansiniais sunkumais. Studijos trunka iki 1,5 metų ir baigus suteikiamas kvalifikaciją liudijantis diplomas.
Numatyta, kad antroji eilė sudarys mažiausiai 10% viso valstybės finansavimo, o tai reiškia, kad beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos galės studijuoti nemokamai.
Pretenduoti į antrąją eilę galima užsiregistravus bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje ir užpildžius atitinkamą anketą, kurioje nurodoma teisė pretenduoti į antrąją konkursinę eilę. Reikiamus dokumentus galima pateikti skenuotų kopijų pavidalu.
Visi kandidatai, dalyvavę antrojoje konkursinėje eilėje ir negavę vietos, automatiškai dalyvauja bendrame konkurse. Atskiro prašymo pildyti nereikės.
Ši naujovė atveria daugiau galimybių socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, leidžiant jiems pasiekti aukštąjį išsilavinimą ir geriau integruotis į darbo rinką.
Pagal lrt.lt
Foto Pang Yuhao
