Po penkerių metų pertraukos Lietuva vėl žengia į prezidento rinkimų areną, o jų rezultatai neabejotinai atspindi politinės scenos dinamiką ir rinkėjų nuostatas. Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, žinomi veidai iš ankstesnių rinkimų, vėl užima pirmąsias pozicijas, tačiau šįkart jų jėgos santykiai šiek tiek pasikeitė.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda surinko įspūdingų 44,54 proc. balsų, rodančių neabejotinį rinkėjų palaikymą. Jo varžovė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, užėmė antrą vietą, bet su 19,94 proc. balsų, kurie, nors ir reikšmingi, vis dėlto labai pralaimi dabartiniam prezidentui.
Lyginant su 2019 m. rinkimais, dabartinio prezidento populiarumas matyti iš jo palyginti didelio pranašumo. Tuomet G. Nausėda ir I. Šimonytė pirmajame ture surinko apie po 31 proc. balsų, lydimi aštresnio varžovo. Šis kintamumas dabar transformuojasi į aiškų dominavimą dabartinio prezidento naudai.
Tačiau ne mažiau svarbu stebėti ir kitų kandidatų veiklą. Advokatas Ignas Vėgėlė, kuris per šiuos rinkimus siekė savo politinių ambicijų, surinko 12,47 proc. balsų. Tai, nors ir nemažas skaičius, vis dėlto reiškia, kad jis neįstengė pralaužti dviem stipriausiems kandidatams sukurtos kliūtys.
Kiti kandidatai, tokie kaip eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, bei Eduardas Vaitkus, neturėjo pakankamo palaikymo, surinkdami atitinkamai 9,35 proc. ir 7,38 proc. balsų. Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas surinko nuo 1,36 iki 3,57 proc. balsų, tačiau jų įtaka visų pirma ribojasi regioniniu lygiu.
Ką tai reiškia tolimesniam Lietuvos politiniam peizažui? Akivaizdu, kad Gitanas Nausėda į antrąjį turą žengia kaip aiškus favoritas. Tačiau neištrinami ir likusieji kandidatai, kurie, nors ir neįstengė pasiekti didelės rinkėjų paramos, tačiau dar gali turėti įtakos galutiniam rezultatui, būtent per jų palaikymą galima išbandyti politinius vandenis.
Šie rinkimai bus lemiami, nes jų rezultatai ne tik paveiks šalies politinį vadovavimą, bet ir atspindės rinkėjų nuostatas ir lūkesčius ateities atžvilgiu. Laikas parodys, kaip pasikeis politinės jėgos, bet viena iš tiesų yra aiški – Lietuvos politinė erdvė lieka dinamiška ir neprognozuojama, o jos atspindys yra šie rinkimai.
Pagal lrt.lt
