Lietuva neteko išskirtinės asmenybės – mirė garsi rašytoja, prozininkė Vytautė Žilinskaitė, kurią lietuviai gerbė ir mylėjo už jos aštrų protą, humorą ir gebėjimą atskleisti žmogiškąją prigimtį. Žinia apie jos mirtį buvo patvirtinta Lietuvos rašytojų sąjungos, sukelianti liūdesį tarp skaitytojų ir literatūros mylėtojų. Vytautė Žilinskaitė buvo 93-ejų metų.
Vytautė Žilinskaitė gimė 1930 m. gruodžio 13 d. Kaune ir savo gyvenimo kelią baigė kaip viena ryškiausių Lietuvos rašytojų. Baigusi žurnalistiką Vilniaus universitete 1955 m., ji išleido eilėraščių rinkinį „Nesustok, valandėle“ ir vėliau sukūrė įvairių žanrų prozos kūrinių, kurie liudija jos universalų talentą ir gilų supratimą apie žmonių elgseną, visuomenės problemas bei aktualijas.
Vytautės Žilinskaitės kūryboje ryškėja nepakartojamas stilius, kuriam būdinga ironija, paradoksai ir netikėti kontrastai. Ji savo kūriniuose šmaikščiai kritikavo žmonių dvasinį primityvumą, sumiesčionėjimą ir neigiamus visuomeninius reiškinius, tuo pačiu atskleisdama šiuolaikinės civilizacijos prieštaringumą. Rašytoja nevengė aštrų socialinių, ekologinių ir politinių klausimų analizės, o jos kūryba apima platų temų spektrą – nuo meilės iki draugystės, nuo ekologijos iki politikos.
Žilinskaitė buvo itin populiari vaikų rašytoja, kurios kūriniuose atsispindi dinamiškas pasakų ir apsakymų pasaulis. Jos knygos vaikams, pavyzdžiui, „Melagių pilis“, „Radinių namelis“ ar „Kintas“, buvo ne tik pramoga, bet ir mokymo priemonė, padedanti jauniesiems skaitytojams pažinti ir suprasti aplinką bei gyvenimo iššūkius. Rašytojos kūryba buvo pripažinta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – jos knygos išverstos į daugybę kalbų.
Vytautė Žilinskaitė buvo apdovanota ne tik už savo kūrybą – jai buvo įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, Vaikų literatūros premija ir Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos indėlis į Lietuvos literatūrą ir kultūrą yra neišmatuojamas, o kūrinių palikimas liks gyvas ir įkvėps būsimas kartas.
Šalies vadovai išreiškė gilų liūdesį ir užuojautą dėl Vytautės Žilinskaitės mirties, pabrėždami jos svarbą Lietuvos kultūros ir literatūros istorijoje. Jos kūryba, kupina humoro, išminties ir gilaus žmogiškumo, yra brangi dovana mūsų tautai, kurią vertinsime ir saugosime ateities kartoms.
Parengta pagal lrt.lt
