Meninė gimnastika – viena gražiausių sporto šakų, tačiau ir viena iš nedaugelio sportų, kuriuo užsiima tik merginos. Lietuvoje meninė gimnastika dar tik atrandama, o didžiulį impulsą tam suteikia Dalia Kutkaitė, aukščiausių rezultatų Lietuvos meninės gimnastikos istorijoje pasiekusi ir žymiausia šios sporto šakos Lietuvos atstovė, kuri prieš 40 metų, Norvegijoje vykusiame Europos gimnastikos čempionate iškovojo aukso medalį.
Lietuvoje meninė gimnastika pradėta kultivuoti po II pasaulinio karo, o 1945 m. įsteigus Lietuvos kūno kultūros akademiją, jau 1948 m. parengė pirmąsias meninės gimnastikos specialistes.
Grakštumas, lankstumas, koordinacija, visa tai yra meninė gimnastika, kuri yra ne tik choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką, bet tai ir judesių menas, leidžiantis perduoti žmogaus būsenas išraiškingais judesiais. Meninė gimnastika atsirado 20 a. pradžioje, kai buvo pamėginta kryptingai derinti meną ir muziką atliekant fizinius pratimus. Po 1950 m., įtraukus akrobatikos, ritminės gimnastikos, šokių ir baleto elementus, meninė gimnastika tapo varžybine sporto šaka. Į meninės gimnastikos varžybų programą įeina pratimai be įrankių ir su jais (šokdyne, lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu). Vertinama judesių emocinė išraiška, plastiškumas, išraiškingumas, lankstumas, judesių koordinacija, gimnasčių artistiškumas ir muzikalumas. Tai yra įvairūs įrankio balansavimai, metimai, gaudymai, sukimai, figūros, mostai, ratai atliekami matant, nematant, judant įvairiomis kryptims ir kt.
Pagrindinių varžybinių kūno judesių dominavimas varžybinėje programoje skirtingų pratimų (pratimo su šokdyne, lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu) varžybinių veiksmų struktūra kinta, priklausomai nuo sportininkių meistriškumo, amžiaus, varžybų taisyklių pasikeitimų.
Meninės gimnastikos varžybos būna individualiosios daugiakovės, atskirų įrankių, komandinės ir grupinių pratimų. 1881 m. įkurta Tarptautinė gimnastikos federacija (Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), iki 1921 m. vadinama Europos gimnastikos federacija (Fédération Européenne de Gymnastique, FEG). Į olimpinių žaidynių programą įtraukta 1984 m. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1963 m. kas 2 metai, Europos – nuo 1976 m.
Vilniaus miestas gali didžiuotis, jog nusipelniusi Europos čempionė, pasaulio pirmenybių prizininkė, vėliau daugiau nei 15 metų dirbusi Ispanijoje ir su ispane Almudeda Cid Tostado Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse kaip trenerė dalyvavusi D. Kutkaitė į gimtinę sugrįžo 2014 metais ir nuo tada ji ėmėsi darbo Lietuvos gimnastikos federacijoje, įkūrė „Dalios Kutkaitės akademiją“ ir iki šiol ugdo naujas Lietuvos meninės gimnastikos žvaigždutes.
Lapkričio mėnesį Vilniuje, po dvejų metų pandemijos pertraukos, sugrįžo Dalios Kutkaitės vardo tarptautinis turnyras Dalia Kutkaitė Cup. Šis turnyras tapo tradiciniu, vyksta kiekvienais metais ir yra įtrauktas į oficialų FIG (Fédération Internationale de Gymnastique) kalendorių. Į suorganizuotą tarptautinį meninės gimnastikos turnyrą atvyko daugiau nei 200 sportininkių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Azerbaidžano, Ukrainos, žinoma, ir iš Lietuvos. Progą pasirodyti ir įgyti tarptautinės varžybinės patirties turėjo jau patyrusios sportininkės ir auganti mažųjų gimnasčių karta. Šis 6-asis tarptautinis meninės gimnastikos turnyras – tai, visų pirma, galimybė spręsti varžybinės patirties trūkumo geriausioms Lietuvos sportininkėms problemą, kelti jų meistriškumo lygį, tarptautinį konkurencingumą, o žiūrovams – patirti nepamirštamų įspūdžių, palaikyti mūsų sportininkes, išvysti Europos ir Pasaulio čempionatams besiruošiančią Lietuvos meninės gimnastikos Jaunių grupinių pratimų rinktinę, o galbūt atrasti būsimus talentus.
Didžiausia svajonė, kaip teigia Dalia Kutkaitė, kuri, beje nuo 2014 m. išrinkta Lietuvos meninės gimnastikos komiteto pirmininke ir kartu Lietuvos meninės gimnastikos federacijos viceprezidente – turėti normalią sportinę bazę, kurioje galėtų ruoštis patys talentingiausi ir gabiausi Lietuvos vaikai. Užauginti individualų talentą yra ženkliai sudėtingiau, ypač dėl paruošimo sąlygų.
