Kovo pabaigoje Vilniuje, automobilių laužyne, kilęs gaisras sukėlė didelį nerimą dėl oro taršos, kai matavimo įrenginiai užfiksavo pavojingai didelę kietųjų dalelių koncentraciją, kietųjų dalelių norma buvo viršyta 20 kartų! Dėl šios priežasties kai kurios sostinės švietimo įstaigos perejo prie nuotolinio mokymo, o aplinkinių rajonų gyventojai buvo raginami būti ypač atsargūs ir stebėti oro kokybę.
Ant Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos pastato įrengtas oro taršos matavimo sensorius per pirmąsias dvi gaisro valandas užregistravo kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos augimą net 17,6 kartų, siekiant 888,4 µg/m3, kas yra 20 kartų virš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų ribų. Panašią situaciją parodė ir Vilniaus Ryto progimnazijoje įrengtas sensorius, kur koncentracija išaugo 9,1 karto.
Aplinkos tyrimų specialistai įspėja, kad oro tarša yra vienas iš didžiausių sveikatos rizikos veiksnių Europos didmiesčiuose. Vilniuje šiuo metu veikia 35 oro taršos sensoriai, kurie realiu laiku fiksuoja duomenis ir pateikia juos interneto puslapyje miestoplauciai.vilnius.lt. Sensorių duomenys leidžia gyventojams, švietimo įstaigoms ir kitoms suinteresuotoms šalims sekti taršos lygį ir imtis atitinkamų apsaugos priemonių.
Projekto „Miesto plaučiai“ analitikė Agata Mackevičiūtė pažymi, kad internetinė svetainė yra svarbus įrankis visuomenei informuotis apie oro taršos lygį savo aplinkoje. Be to, ji akcentuoja, kad reguliarus taršos stebėjimas gali padėti laiku atpažinti taršos šaltinius ir imtis veiksmų jų mažinimui.
Siekiant išvengti taršos pasekmių, oro kokybė yra nuolat stebima ir analizuojama. Oro taršos sensoriai įrengti šalia švietimo įstaigų, taip pat senosiose ir daugiau transporto turinčiose miesto dalyse, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į galimus pavojus. Šiuos duomenis taip pat papildo žiedadulkių koncentracijos matavimai, kurie yra svarbūs alergijų turintiems žmonėms.
Europos aplinkos agentūra (EAA) pabrėžia, kad oro tarša vis dar yra pagrindinė sveikatos problemų ir ankstyvų mirčių priežastis Europoje. Dėl to ES siekia iki 2030 metų sumažinti taršos poveikį sveikatai 55%, o iki 2050-ųjų – pasiekti nulinės taršos lygį oro, vandens ir dirvožemio srityse.
Pagal technologijos.lt
Foto Amir Hosseini
