Ką žinome apie vegetarizmą?

Naudinga/Sveikata

Augalinė mityba, arba vegetarizmas, yra mitybos būdas, kuris apima maisto produktų, gaunamų iš augalų, vartojimą ir atsisakymą arba ribojimą gyvūninės kilmės produktų. Šis mitybos modelis gali būti įvairus ir apimti skirtingus lygius:

  1. Veganizmas – visiškas atsisakymas vartoti bet kokius gyvūninės kilmės produktus, įskaitant mėsą, pieną, kiaušinius ir net produktus, kurių sudėtyje yra gyvūninės kilmės medžiagų, pavyzdžiui, želatinos ar medaus.
  2. Lakto vegetarizmas – leidžiama vartoti pieno produktus, bet nevartojama mėsa, žuvis ar kiaušiniai.
  3. Ovo vegetarizmas – leidžiama vartoti kiaušinius, bet nevartojama mėsa, žuvis ar pieno produktai.
  4. Pesko vegetarizmas – nevartojama mėsa, bet leidžiama valgyti žuvį ir kartais kitus jūros gėrybes.
  5. Semi vegetarizmas – mėsa vartojama retai ir tik tam tikrų rūšių, pavyzdžiui, vengiama raudonos mėsos.

Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių, o šių sprendimų pagrindai gali būti labai skirtingi, įskaitant etines, sveikatos, aplinkosaugines ir kultūrines motyvacijas. Kai kuriems žmonėms vegetarizmo pasirinkimas yra etinės natūros. Jie atsisako gyvūninio maisto, nes nepalaiko gyvūnų naudojimo žmogaus reikmėms, ypač atsižvelgiant į dabartinės pramonės praktikas, kur gyvuliai dažnai auginti nenatūraliomis sąlygomis. Tokiems asmenims svarbios gyvūnų teisės, ir jie aktyviai dalyvauja socialiniame aktyvizme, skatindami etiškesnį elgesį su gyvūnais.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vegetarai paprastai turi mažesnę kūno masę, žemesnį cholesterolio lygį ir kraujospūdį. Taip pat yra 20% mažesnė rizika miršti nuo išeminės širdies ligos, palyginti su nevegetarais. Tyrimai taip pat nurodo, kad vegetarai gali gyventi iki 5 metų ilgiau nei mėsą vartojantys asmenys. Daugybė tyrimų rodo, kad augalinė mityba gali mažinti širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, 2 tipo diabeto, tam tikrų rūšių vėžio ir nutukimo riziką. Augalinė mityba paprastai yra žemo cholesterolio ir sočiųjų riebalų, tačiau turtinga skaidulų, vitaminų ir antioksidantų, kurie yra būtini sveikai mitybai. Augalinė mityba mažina aplinkosauginį pėdsaką, nes augalinės kilmės produktų gamyba dažnai reikalauja mažiau natūralių išteklių (pvz., vandens, žemės) ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, lyginant su gyvūninės kilmės produktų gamyba. Šie sveikatos privalumai gali būti susiję ne tik su mityba, bet ir su aukštesne socioekonomine padėtimi bei sveikesniais gyvenimo įpročiais.
Dalis vegetarų renkasi šį mitybos būdą, siekdami išvengti perdirbtoje mėsoje ir net kepant ant atviros ugnies susidarančių kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip nitrozaminai, kurie gali skatinti vėžio atsiradimą. Taip pat, Šiaurės Amerikoje plačiai naudojami hormonai ir antibiotikai gyvulininkystėje, o vegetarinė mityba suteikia galimybę vengti šių medžiagų.
Vegetarizmas taip pat pasirenkamas dėl jo teigiamo poveikio aplinkai. Mėsos gamyba reikalauja daug žemės, vandens ir energijos resursų. Pavyzdžiui, augalinės kilmės baltymų gamyba yra žymiai efektyvesnė išteklių panaudojimo požiūriu. Jungtinių Tautų ataskaita nurodo, kad gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, skatindama diskusijas apie maisto gamybos poveikį klimato kaitai.
Nors vegetarinė mityba gali būti labai naudinga, svarbu, kad ji būtų subalansuota. Vegetarai turėtų užtikrinti pakankamą baltymų, geležies, vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių ir kitų svarbių maistinių medžiagų vartojimą. Tinkamai planuojama vegetarinė dieta yra tinkama visoms amžiaus grupėms ir gyvenimo etapams, įskaitant nėštumą ir senatvę.

Foto Nathan Dumlao