Vilniuje, kaip ir daugelyje didmiesčių, jaunimas susiduria su daugybe iššūkių, kurie apima įvairias gyvenimo sritis – nuo švietimo iki darbo rinkos, nuo psichologinės sveikatos iki būsto problemų. Vilniaus jaunimas, kaip ir kitur Lietuvoje, susiduria su sprendimu dėl tolesnio mokymosi kelio. Renkantis tarp universitetų ir profesinių mokyklų, jaunuoliai neretai jaučiasi pasimetę dėl informacijos trūkumo ar stereotipų, susijusių su profesinio mokymo įstaigomis. Todėl labai svarbu gerinti karjeros orientavimo programas mokyklose ir skatinti praktiškai orientuotą mokymą.
Nepaisant ekonomikos augimo, jauni žmonės Vilniuje neretai susiduria su nedarbo problema. Konkurencija dėl kokybiškų darbo vietų tarp absolventų yra didelė, o darbdaviai dažnai ieško jau patirties turinčių darbuotojų. Tai reiškia, kad jaunimui reikia daugiau praktikos ir stažuotės galimybių bei palaikymo ieškant pirmojo darbo. Neretai pasirinkimą nulemia ir atlygis už darbą. Dabartinis jaunimas nelinkęs laukti ir tikisi gero atlygio iš karto, tik pradėjus dirbti. Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos.
Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad keičiasi jų gyvenimo etapai, jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos ne visada saugios. Todėl reikia tinkamų paramos priemonių, kartu pripažįstant asmeninę jaunuolių atsakomybę.
Depresija, nerimas ir kitos mentalinės sveikatos problemos ypač išryškėjo, pasibaigus pandemijos laikotarpiui ir tai gali neigiamai paveikti jaunimo gerovę. Nors visuomenėje mažėja stigmatizacija, vis dar trūksta lengvai prieinamų ir įperkamų psichologinės pagalbos paslaugų. Nors labai daug kalbama apie patyčias ir kaip jas išgyvendinti iš visuomenės, realybė kiek niūresnė. Todėl ne tik Lietuvos valdžia, bet ir vietinė valdžia turi atkreipti dėmesį ir maksimaliai skirti galimas priemones tikslui pasiekti. Svarbu stiprinti psichologinės pagalbos tinklus mokyklose, universitetuose ir bendruomenėse, tarp jaunimo bendraminčių.
Kitas svarbus aspektas, kuris aktualus jaunam žmogui – būsto nuomos kainų augimas Vilniuje. Nepaliaujamai kylant būsto nuomos kainoms, jaunų žmonių gyvenimo kokybei ir jų galimybėms nepriklausomai gyventi turi didžiulį poveikį. Neretai tenka atsisakyti svajonės gyventi sostinėje. Būsto įperkamumo problema reikalauja miesto valdžios dėmesio, pavyzdžiui, kuriant socialinio būsto programas ar subsidijuojant jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimą ir pan.
Nors Vilnius gali pasiūlyti įvairių kultūrinių ir laisvalaikio veiklų, ir netgi daugiau nei bet kuris kitas mietas Lietuvoje, tačiau jaunimas neretai skundžiasi kokybišku veiklos trūkumu, ypač nekomerciniame sektoriuje. Miesto savivaldybė turėtų skatinti nevyriausybinių organizacijų ir jaunimo iniciatyvų plėtotę, suteikti erdves renginiams ir susitikimams, stiprinti savanorystę ir ugdyti bendruomeniškumo jausmą.
Jaunimo problemos Vilniuje yra daugialypės ir reikalauja bendros visuomenės, valdžios institucijų ir privataus sektoriaus pastangų. Svarbu skatinti dialogą tarp jaunimo ir sprendimų priėmėjų, siekiant kurti atvirą, įtraukiančią ir palaikančią aplinką visiems miesto jaunuoliams.
Problemos, iššūkiai, su kuriais susiduriama, yra ne tik vietinės valdžios reikalas, pati valstybė turi dėti maksimalias pastangas, siekiant skatinti ir plėtoti socialinės aprėpties programas, remti informacinius mainus tarp atsakingų tarnybų, plėtoti individualizuotų paslaugų jaunimui teikimą.
