Sekmadienį, po itin stiprios Saulės veiklos, Žemę pasiekė geomagnetinė audra, kuri tęsis ir pirmadienį, pranešė JAV Nacionalinė jūrų ir atmosferos administracija (NOAA). Audra, užfiksuota kaip G4 kategorija, yra viena iš stipriausių pastaraisiais metais.
Kovo 23 dieną, po dviejų galingų Saulės dėmių AR3614 ir AR3615 veiklos, Saulė paleido dvigubą plazmos pliūpsnį, tiesiogiai nukreiptą į Žemę. Šis išsiveržimas sukėlė itin stiprų geomagnetinį aktyvumą, kuris jau sekančią dieną pasiekė mūsų planetą.
Nepaisant to, kad pirmadienis žada šiek tiek mažesnį geomagnetinį aktyvumą, NOAA teigimu, vis dar išlieka didelė G3 kategorijos geomagnetinės audros tikimybė. Šis reiškinys gali sukelti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimus, todėl gyventojams patariama būti ypač atsargiems.
Stuartas Greenas, magnetometrų ekspertas, pastebėjo duomenų pokyčius savo prietaise po Saulės plazmos dalelių smūgio į Žemę. Geomagnetinis aktyvumas matuojamas naudojant Kp indekso skalę, kurioje sekmadienio popietę rodė beveik maksimalų geomagnetinio aktyvumo lygį – Kp 8.
Geomagnetinės audros ne tik sukelia technologinius sutrikimus, bet ir gali pabloginti sveikatos būklę. Tačiau jos taip pat suteikia unikalią galimybę stebėti Šiaurės pašvaistes, kurios dėl audros intensyvumo, gali pasirodyti net ir tokiose netipinėse vietose kaip Lietuva.
Saulės aktyvumas yra cikliškas, o dabartinis Saulės ciklas, prasidėjęs 1755 metais, rodo didėjantį Saulės dėmių, žybsnių ir plazmos pliūpsnių kiekį. Šis reiškinys yra susijęs su Saulės magnetinio lauko pokyčiais ir turėtų pasiekti savo aukščiausią tašką 2024–2025 metais.
Stiprios geomagnetinės audros primena apie galimas pasekmes, kurias gali sukelti dar galingesni Saulės išsiveržimai, pavyzdžiui, istorinis 1859 m. „Karingtono įvykis“. Todėl mokslininkai intensyviai tęsia tyrimus, siekdami geriau suprasti ir prognozuoti šiuos kosminius reiškinius, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimų katastrofų Žemėje.
Parengta pagal noaa.gov
