Šiandien, kovo 13 dieną, Europos Parlamentas patvirtino vieną svarbiausių dokumentų savo istorijoje – dirbtinio intelekto (DI) aktą. Tai istorinis momentas, nes pirmą kartą nustatomos aiškios taisyklės, kaip turėtų būti reguliuojamos dirbtinio intelekto sistemos, remiantis rizika grindžiamu požiūriu. Balsavimas už įstatymą baigėsi įspūdinga dauguma: 523 parlamentarai balsavo „už“, 46 „prieš“, o 49 susilaikė. Vienas iš Parlamento dirbtinio intelekto akto vadovų, Italijos įstatymų leidėjas Brando Benifei (S&D), vėliau surengtoje spaudos konferencijoje pavadino tai „istorine diena“. „Turime pirmąjį pasaulyje reglamentą, kuriuo aiškiai nustatomas saugaus ir į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto vystymo kelias. Dabar turime tekstą, kuris atspindi Parlamento prioritetus“, – sakė jis.“
Šis naujasis reglamentas turėtų oficialiai įsigalioti šių metų gegužės mėnesį, suteikdamas aiškias gaires, kaip DI sistemos turėtų būti įdiegiamos ir naudojamos visoje Europoje.
DI aktas skirsto mašininio mokymosi sistemas į keturias pagrindines kategorijas, atsižvelgiant į jų kylančią visuomenės atžvilgiu riziką. Aukštą riziką kylančioms sistemoms bus taikomos griežčiausios taisyklės, kurios bus privalomos prieš joms patekant į ES rinką.
Bendrosios paskirties dirbtinio intelekto taisyklės bus taikomos praėjus vieneriems metams po jų įsigaliojimo, t. y. 2025 m. gegužę, o įpareigojimai didelės rizikos sistemoms – po trejų metų. Jas prižiūrės nacionalinės valdžios institucijos, kurioms padės Europos Komisijoje veikiantis DI biuras. Dabar valstybės narės turės įsteigti nacionalines priežiūros agentūras. Komisija naujienų portalui „Euronews“ pranešė, kad šalys turi 12 mėnesių šioms priežiūros institucijoms paskirti.
Šis įstatymas susilaukė tiek pritarimo, tiek kritikos iš įvairių sektorių atstovų. „Digital Europe“, Europos prekybos organizacijos vadovė Cecilia Bonefeld-Dahl teigė, kad, nepaisant šio žingsnio, reikia daugiau nuveikti, kad Europos įmonės galėtų konkuruoti pasaulio rinkoje be biurokratinių kliūčių. „Šiuo metu tik 3 proc. pasaulio dirbtinio intelekto vienaragių yra iš ES, o privačių investicijų į dirbtinį intelektą JAV yra 14 kartų daugiau, Kinijoje – penkis kartus daugiau. Tikimasi, kad iki 2030 m. pasaulinė dirbtinio intelekto rinka pasieks 1,5 trilijono JAV dolerių, todėl turime užtikrinti, kad Europos bendrovės galėtų ja pasinaudoti, nesusipainiodamos biurokratinėse kliūtyse“, – sakė Bonefeld-Dahl.
Europos vartotojų organizacijos (BEUC) generalinio direktoriaus pavaduotoja Ursula Pachl palankiai įvertino įstatymo patvirtinimą ir teigė, kad jis padės vartotojams prisijungti prie kolektyvinio žalos atlyginimo ieškinių, jei jiems pakenkė ta pati dirbtinio intelekto sistema.
Šis įstatymas yra žingsnis į priekį siekiant sukurti saugią ir etišką DI ekosistemą Europoje, tačiau akivaizdu, kad kelias priešais vis dar ilgas ir reikalaus nuolatinio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Parengta pagal euronews.com
