Kunigas Gabrielius Satkauskas, dirbantis Santaros klinikų kapelionu, savo veiklą apibūdina kaip „greitąją dvasinę pagalbą“. Nuoširdus ir nuolankus, jis visada pasiruošęs padėti, nepriklausomai nuo paros laiko. Gyvendamas šalia ligoninės, jis yra nuolat pasiekiamas ir pasirengęs skubiai suteikti sakramentus ar dvasinį paguodą tiems, kuriems liko tik keletas gyvenimo valandų.
Kapeliono misija Santaros klinikose – tarnauti ligoniams, jų artimiesiems ir medikams. Gabrielius mano, kad jo vaidmuo yra būti integralia ligoninės gydymo sistemos dalimi, gydant ne tik kūną, bet ir sielą. Jo darbas yra ypač svarbus ligoninės aplinkoje, kur kasdien susiduriama su skausmu, kančia ir mirtimi. Jis dalijasi liūdesio akimirkomis, pavyzdžiui, meldžiantis kartu su tėvais prie mirštančios dvejų metų mergaitės, kurios netektis palieka gilų įspaudą ne tik šeimai, bet ir pačiam kapelionui.
Žmonės, susiduriantys su mirtimi, dažnai išgyvena didelį liūdesį ir beprasmybės jausmą, tačiau kartais jie atsiveria pokyčiams, nori susitaikyti su artimaisiais, atsiprašyti už praėjusias klaidas, o tai rodo jų dvasinę brandą ir gilų tikėjimą. Gabrielius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ligoninės personalas dažnai patiria stresą ir perdegimą, o kartais net ir savižudybės tampa skaudiomis realybėmis, su kuriomis tenka susidurti.
Kapeliono darbe svarbus ne tik paguodos teikimas, bet ir humoras, kuris padeda sušvelninti įtemptą atmosferą. Gabrielius, pavyzdžiui, mėgsta sakyti ligoniams: „Atėjau gydyti, o ne laidoti. Rinkitės arba hematogeną, arba komuniją.“ Toks požiūris padeda sušvelninti baimę ir įtampą, kuri dažnai lydi sunkiai sergančius žmones ir jų šeimas.
Kunigo darbas Santaros klinikose atspindi ne tik dvasinį rūpestį, bet ir gilų žmogiškumą, padedantį atlaikyti sunkias gyvenimo akimirkas. Gabrielius ir toliau kasdien stengiasi būti šviesos šaltiniu tiek kenčiantiems, tiek jų šeimos nariams ir ligoninės personalui, pabrėždamas tikėjimo, vilties ir bendrystės svarbą.
Pagal lrt.lt
Foto lrt.lt
