Astronomijos srityje pastebėtas reikšmingas įvykis leidžia naujai pažvelgti į Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją. Naujausi stebėjimai parodė, kad arti juodosios skylės ribų materija iš tiesų nugrimzta į jos vidų beveik šviesos greičiu, kaip ir buvo paties Einšteino pasakyta.
Kas yra „grimztanti sritis“?
Astronomai, naudodami pažangiausias teleskopų technologijas, pirmą kartą aiškiai išvydo juodosios skylės aplinką, vadinamą „grimztančia sritimi“. Ši sritis yra zona, kurioje materija nustoja skrieti aplink juodąją skylę ir krenta tiesiai į ją. Anksčiau ši sritis buvo tik teorinė sąvoka, tačiau dabar ji stebima realybėje.
Kaip materija elgiasi prie juodosios skylės?
Kai materija pernelyg priartėja prie juodosios skylės, ji pradeda skrieti aplinką ją, formuodama akrecinį diską. Šis diskas yra materijos, dėl stipraus gravitacinės traukos sukasi aplink juodąją skylę, kaupimas. Tačiau, kai materija pasiekia tam tikrą ribą, vadinamą vidine akrecinio disko riba, ji nebegali tęsti savo orbitinio judėjimo ir pradeda grimzti tiesiai į juodosios skylės vidų.
Ką šis atradimas reiškia mokslo bendruomenei?
Šis atradimas yra svarbus ne tik patvirtinantis Einšteino teorijas, bet ir naujasn supratimas apie juodųjų skylių formavimosi bei evoliucijos procesus. Oksfordo universiteto astronomas Andrew Mummery palygino šį procesą su upės kriokliu: „Iki šiol mes stebėjome tik upę. Dabar mes pirmą kartą pažvelgėme į krioklį“. Šie metaforiniai žodžiai padeda vizualizuoti dramatišką materijos perėjimą iš stabilumo būklės į greitą grimztantį judėjimą.
Ateities tyrimai
Ateities tyrimai šioje srityje turės didelę įtaką mūsų supratimui apie erdvėlaikio prigimtį bei galimybes pritaikyti šias žinias praktiškai, pavyzdžiui, naujųjų technologijų kūrime. Tai taip pat gali atverti naujas galimybes detaliau tyrinėti gravitacines bangas ir jų poveikį kosmoso objektams.
Parengta pagal newscientist.com
Foto Pawel Czerwinski