Didžioji dalis geležinkelių Lietuvoje yra rusiškosios vėžės- tai yra carinės Rusijos ir sovietinės okupacijos palikimas. Tokia pat vėžė yra ir Rusijoje bei Baltarusijoje. Tačiau, karo akivaizdoje svarstoma ar tikrai Lietuvai reikia rusiškų bėgių? Kaip sako buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas, Lietuva taptų saugesnė, jei išardytų rusiškos vėžės bėgius, kurie eina per Lietuvos teritoriją. Mat, Rusijos kariuomenei logistika geležinkeliais tikrai yra svarbu ir vaidina esminį vaidmenį. Karo atveju, ji galėtų būti svarbi Rusijos kariuomenės aprūpinimui. G. Bagdono teigimu, Rusijos puolimo kryptys Ukrainoje įrodo geležinkelių svarbą logistiniam okupacinių pajėgų aprūpinimui. Kaip rodo patirtis bei išmoktos pamokos, Lietuvai reikėtų skubos tvarka pereiti prie vakarietiško geležinkelio standarto, taip prisidėtų Lietuva ir prie regiono gynybos, Vakarų šalių pastiprinimo atvykimo ir mūsų šalie logistikos pastiprinimo.
Naujasis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas teigia, kad nors rusiškos vėžės dėl sankcijų ir naujos bendrovės strategijos bus naudojamos vis rečiau, tačiau visišką jų panaikinimą riboja tarptautiniai susitarimai. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtoje ateityje režimas tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje gali keistis. Tačiau, istorijoje jau būta, kuomet Lietuva vieną kartą išardė bėgius prie Rengės. Dabar turime 28 mln. Eurų baudą ir aiškinimąsi su Europos komisija.
Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalyse buvo kelių skirtingų pločių vėžės, paveldėtos iš rusų ir vokiečių priespaudos laikų. 1940 metais sovietams okupavus Baltijos šalis, jų geležinkeliai tapo Sovietų Sąjungos geležinkelių tinklo dalimi, visi 1435 mm bėgiai plačiu mastu buvo pradėti tvarkyti į oficialų rusišką 1524 mm plotį. Vėliau septintajame dešimtmetyje SSRS geležinkelių standartas dar susiaurintas 4 mm iki 1520 mm.
Baltijos šalis integruoti į Europos geležinkelių tinklą turėtų „Rail Baltica“ projektas, kuris turėtų sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją šiaurės – pietų kryptimi. Valdžios atstovai iki šiol bent viešai nesvarstė atsisakyti rusiškos vėžės rytų – vakarų kryptimi. Šiuo metu funkcionalia 1520 mm vėže Lietuvos geležinkelių tinklas su Rusija ir Baltarusija jungiasi keturiose vietose. Kaliningrado tranzitas per Lietuvą prasideda Kenoje, kerta Vilnių, Kauną ir baigiasi prie Kaliningrado sienos esančiuose Kybartuose. Tiek maršrutu Kaunas-Kybartai, tiek Vilnius-Kena kursuoja ne tik krovininiai, bet ir vietiniai keleiviniai traukiniai.
Bet ar tikrai Lietuva būtų saugesnė išardžius tokius bėgius, buvęs karinės žvalgybos vadas nedvejodamas atsakė ,,tikrai taip”.
