Afrikos choleros krizė šiuo metu pasiekė kritinį lygį dėl ekstremalių oro sąlygų, kurios smarkiai pablogino situaciją Pietų ir Rytų Afrikoje. Nuo 2021 m. kai kuriuose regionuose užfiksuoti choleros protrūkiai pareikalavo daugiau nei 6 000 gyvybių ir užregistruota beveik 350 000 susirgimo atvejų. Malavijo ir Zambijos šalyse užfiksuoti didžiausi istorijoje choleros protrūkiai, o Mozambikas, Kenija, Etiopija, ir Somalis taip pat patyrė reikšmingų iššūkių.
Ekstremalūs orai, įskaitant audras, potvynius ir sausras, tiesiogiai įtakojo šių protrūkių mastą ir paplitimą. Tokiomis sąlygomis padidėja vandentiekio ir sanitarijos infrastruktūros pažeidžiamumas, kas savo ruožtu skatina choleros plitimą. Vienas iš pavyzdžių – Malavį, kurį 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje užklupę ciklonai ir potvyniai padėjo choleros bakterijoms pasiekti netipines vietoves.
Sveikatos priežiūros specialistai ir mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs orai tampa vis dažnesni, kas savo ruožtu lemia vis didesnius ir pavojingesnius ligų, įskaitant cholera, protrūkius. Ši tendencija ypač pažeidžiama Afrikos regionuose, kur infrastruktūra dažnai nepakankama, o gyventojai neturi prieigos prie pakankamai saugaus geriamojo vandens.
Nepaisant pastangų kontroliuoti šią ligą, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad cholera išlieka „skurdo liga“, nes ji dažniausiai veikia bendruomenes su prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Be to, vakcinų nuo choleros trūkumas dar labiau apsunkina kovą su šia liga. 2023 m. pradžioje, kai 15 šalių paprašė 82 mln. vakcinos dozių, prieinamų buvo tik 46 mln., o atsargos sumažėjo iki 3,2 mln. dozių – gerokai mažiau nei reikalingas 5 mln. dozių rezervas.
Parengta pagal aljazeera.com
Foto Ninno JackJr
