Žemės orbitoje – mįslingas radinys

Naujienos

Nežinoma kosminė šiukšlė zuja nepastovia ir neįprasta orbita apie Žemę. Objektas A10bMLz net pramintas „tuščio šiukšlių maišelio objektu“ – nes savo judėjimu labai primena tuščią plastikinį maišelį, kurį pučia vėjas. Objektas sausio 25 d. buvo pastebėtas tiek ATLAS teleskopu, esančiu Havajuose, tiek ZTF įranga, esančia Kalifornijoje (JAV), o diena vėliau jį 293 000 kilometrų aukštyje užfiksavo ir Londone esanti „Northolt Branch“ observatorija. Tokie „tuščio šiukšlių maišelio objektai“ yra pastebėti ir anksčiau, bet niekada dar – tokiame aukštyje. Nepaisant planetos masinio užšiukšlinimo plastikiniais maišeliais, A10bMLz vis dėlto nėra šios rūšies šiukšlė. Greičiausiai tai – metalinės folijos atplaiša, atsiskyrusi nuo kokios nors raketos, jos paleidimo metu. „Vienu momentu atrodė, kad 2019 m. liepos mėn. objektas rėšis į Žemę, – portalui „IFL Science“ sakė Danielis Bambergeris iš „Northolt Branch“ observatorijos. – Bet galų gale tapo aišku, kad jis yra dirbtinės kilmės, kad jo orbita yra gana nepastovi, ir bet koks bandymas prognozuoti būsimą objekto kelią (įskaitant ir galimą susidūrimą) šiuo metu yra beprasmis“. Mokslininkas pasakoja, kad paskutinį kartą objektą sausio 27 d. rytą užfiksavo Peteris Birtwhistle’as iš Didžiosios Šefordo observatorijos, ir tuo metu kosminė šiukšlė buvo tokiu atstumu nuo Žemės, kokiu yra ir Mėnulis. „Jis buvo daug toliau, nei buvo prognozuota pagal ankstesnius stebėjimus“, – sako britas. Aplink Žemę sukasi daugiau nei 500 000 kosminių šiukšlių, ir apie 20 000 jų yra didesnės už apelsiną. NASA teigimu, jos skrieja orbitoje 28 100 kilometrų per valandą greičiu. Kosmoso agentūroms paprastai visai neblogai sekasi sekti didžiąją šiukšlių dalį, bet pačių mažiausių pastebėti yra neįmanoma. „Tai yra mažas, labai lengvas objektas, vienas iš tų, kuriuos aš vadinu „tuščio šiukšlių maišelio objektu“ arba ETBO (angl. Empty Trash Bag Object), – „Project Pluto“ svetainėje rašo Billas Gray’us. – Sprendžiant pagal jo ryškumą, šis objektas gali būti kelių metrų skersmens ir tokiu atveju jos masė bus mažesnė nei kilogramas. Bet turėkite omenyje, kad šie dydžiai yra labai apytiksliai“. Dauguma kosminių šiukšlių yra gana nekenksmingos, tačiau palydovams ir kitiems kosminiams aparatams gali sukelti realias problemas. Pavyzdžiui, 2016 m. rugpjūčio mėn. Europos kosmoso agentūros „Copernicus Sentinel-1A“ palydove nedidelė kosminė šiukšlė pramušė 40 centimetrų diametro skylę. Laimei, atrodo mažai tikėtina, kad A10bMLz sukeltų tokią problemą, rašo portalas „IFL Science“.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*