Vyras metė kaltinimus „Teliai“ dėl galimo pelnymosi iš mažamečių: ši akcentuoja tėvų atsakomybę

Jaunimo lyga/Lietuvos naujienos/Naujienos

„Noriu pasigirti dar vienu laimėjimu ir nuosekliai papasakoti, kokį nuotykį turėjau su „Telia Lietuva“, – savo istoriją pradėjo Nerijus. Vyras laimėjo ginčą su Lietuvos telekomunikacijų bendrove ir atgavo beveik visus pinigus už jo vaiko nemokamame telefono žaidime įsigytus virtualius deimantus. Šie pinigai buvo įtraukti į „Telios“ abonento sąskaitą per „Google Play“ platformą, kurią Nerijaus sūnus susikūrė be tėvų žinios ir suaugusio asmens duomenų patvirtinimo. Vyrui kilo įtarimų, kad tokiu būdu „Telia Lietuva“ galimai pelnosi iš mažamečių vaikų. Už panašius dalykus technologijų milžinė „Google“ 2014 m. buvo priversta kompensuoti mažiausiai 19 mln. JAV dolerių tėvams, kurių vaikai be suaugusiųjų sutikimo atliko pirkimus mobiliosiose programėlėse. Beje, tai ne vienintelis toks atvejis užsienyje.
Blokavimas nepadėjo
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė istorijos herojus, dar pernai, vasaros pabaigoje, jis pastebėjo įtartinai padidėjusią mobiliojo ryšio paslaugų sąskaitą. Tuomet Nerijus suprato, kad prie to galėjo prisidėti jo mažametis sūnus, kuris atsisiuntė į telefoną žaidimą ir jį žaisdamas įsigijo virtualių deimantų.
„Išaiškinti situaciją truko du mėnesius, bet problema buvo išspręsta ir telefonas pagal „Telią“ buvo užblokuotas pirkimams, uždėta „Parental Control“ (įjungta tėvų kontrolės funkcija – red. past.)“, – dėstė Nerijus. Visgi tai neapsaugojo nuo tolesnių pirkimų internete, todėl istorija pasikartojo. Šįkart „Telia Lietuva“ už virtualius deimantus pareikalavo susimokėti beveik 50 eurų.
„Visai nemažai už deimantus, kurių tu neturi ir niekuomet negavai, niekuomet nepirkai. Tad su „Telia“ pradėjau aiškintis, ir kilo nesutarimas“, – pasakojo vyras. Jis pasipiktino telekomunikacijų bendrove, kuri esą neužtikrino kontrolės ir leido mažamečiam vaikui susikurti „Google Play“ paskyrą be suaugusiųjų žinios ir abonento sutikimo.
„Akivaizdu, kad ir banko kortelės pirkti virtualiems deimantams vaikai neturi, tad „Telia“, atsižvelgdama į tai, integruoja abonementą kaip atsiskaitymo būdą „Google Play“ paskyroje, kuri gali būti sukurta be jokių duomenų patvirtinimo, kas ir įvyko šiuo atveju“, – aiškino Nerijus.
Visgi vyras pagrindiniame savo įraše nutylėjo faktą, kad jo vaikas telefone pakeitė mamos elektroninį paštą. Tai jis atskleidė tik kito įrašo komentare. „Civilizuotoje šalyje reikia banko kortelės… O bankai klientus apsaugo. O čia „Telia“ įdiegia abonementą kaip apmokėjimo būdą, tad vaikas telefone pakeitė mamos e. paštą… Ir pirmyn pirkti virtualių deimantų“, – komentavo jis.
Įkvėpė „Google“ istorija
Savo įraše vyras neslėpė pasipiktinimo „Telia Lietuvos“ politika: „Sugalvojo, kad nuėmus tokius saugiklius vaikai galės pirkimus atlikti ant sutartį pasirašiusių tėvų abonemento, ir tuomet „Telia“, grasindama antstoliais ir pinigų išieškojimu už neteisėtai parduotas paslaugas, kaltins tėvus ir grasins Lietuvos civiliniu kodeksu, kuris šiuo atveju yra visai netinkamas tokiai situacijai.“

Nerijus savo pasipiktinimą argumentavo tuo, kad vaikai iki 14 metų neturi teisės sudaryti jokių sutarčių su trečiosiomis šalimis, t. y. nei su „Google Play“, nei su žaidimus šioje platformoje kuriančiomis bendrovėmis. Tai iš esmės patvirtina ir beveik penkerių metų senumo istorija, susijusi su jau minėta technologijų kompanija „Google“. Šios istorijos, panašu, buvo įkvėptas ir pats Nerijus.
JAV Federalinės prekybos komisija (FTC) dar 2014 m. įrodė savo tiesą kovoje su „Google“. Minėtos komisijos ieškinyje buvo nurodyta, kad „Google“ neteisėtai ėmė mokestį iš tėvų už pirkinius, kuriuos atliko jų vaikai virtualiose parduotuvėse ir kurių nebuvo galimybės sukontroliuoti.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*