Vištiena su antibiotikais: grėsmė plūsta iš kaimynų

Lietuvos naujienos/Naujienos

Lietuvoje antibiotikai gyvūninės kilmės produktams naudojami beveik 4 kartus mažiau nei Lenkijoje. Tačiau tai nereiškia, jog mus grėsmės aplenkia – lenkiška produkcija sudaro 70 proc. bendro į Lietuvą įvežamo paukštienos kiekio. Europoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja atsparumas antibiotikams, o jų naudojimas paukštienos gamybos įmonėse nemažėja. Žmonių organizme antibiotikams prarandant gebėjimą naikinti bakterijas, bus vis sudėtingiau gydyti paprastas infekcines ligas, operacijos taps rizikingesnės, o šiuo metu pagydomos ligos gali tapti nepagydomomis.

Kiekvienais metais ES dėl šios priežasties miršta apie 25 tūkst. medicinos įstaigų pacientų. Spėjama, kad nesiimant priemonių, 2050 metais šis skaičius visame pasaulyje pasieks 10 mln., o mirtys dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų bus dažnesnės nei nuo vėžio. Šalys (pionierė šioje srityje buvo Norvegija), kurios uždraudė antibiotikų naudojimą, pastebi, kad antibiotikų nauda pramonėje nebuvo tokia didelė. Skandinavijoje jau seniai paukščiai nėra gydomi antibiotikais, investuojama į jų auginimo sąlygų gerinimą, kad šie nesusirgtų ir jų neprireiktų gydyti. Bet ne visi Europos paukštynai tai laiko siektinu pavyzdžiu. Pagal maistiniams gyvūnams skirtų antibiotikų pardavimus pirmauja Ispanija, Kipras ir Italija.
Mėsa kokybiška, bet jos mažai Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio, didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje Lenkija antibiotikų gyvūninės kilmės produktams naudoja beveik 4 kartus daugiau nei Lietuva. Mūsų šalyje per metus pagamina daugiau kaip 130 tūkst. t paukštienos, o Lenkijoje daugiau kaip 3 mln. tonų. „Nuo bendro paukštienos įvežimo kiekio į Lietuvą 70 proc. sudaro lenkiška produkcija. Tai oficialus rodiklis. Pietų ir Vakarų Lietuvos gyventojai bei prekybininkai apsiperka Lenkijoje, todėl minėtas skaičius realiai tikrai yra didesnis“, – patikslino V. Tėvelis.

Augintojai Lietuvoje nemažai investuoja į paukščių auginimo sąlygų gerinimą, todėl jie mažiau serga. Kekavos vištų fabrikas antibiotikus pakeitė probiotikais, gerosiomis kultūromis, medžiagomis, reguliuojančiomis rūgštingumą ir tiekia vištieną, pažymėtą ženklu „Užauginta be antibiotikų“. Atsižvelgdama į pasaulinio mąsto grėsmę, Lietuvoje įmonių grupė „KG Group“ nuo praėjusių metų rugpjūčio pirkėjams taip pat siūlo be antibiotikų užaugintą vištieną. Raginama liautis teikti subsidijas
Organizacijos „Greenpeace“ paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad pramoninė paukštienos gamyba yra pagrindinis amoniako taršos ore, dirvožemyje ir vandenyje veiksnys, todėl Europos Komisija raginama liautis teikti subsidijas labai dideliems ūkiams ir verčiau remti tvaresnes sistemas ir praktiką. „Paukštienos pramonės atstovai jau deda pastangas, kad būtų sumažintas antimikrobinių medžiagų naudojimas ir poveikis aplinkai, tačiau, jei vertinsime sektorių koncepcijos „Viena sveikata“ ir „Viena gerovė“ požiūriu, aišku, jog būtina skubiai numatyti visapusišką požiūrį, kad paukštienos pramonė būtų tvaresnė ir palankesnė gyvūnų gerovei, tuo pačiu metu išsaugant jos ekonominį gyvybingumą“, – rašoma „Greenpeace“ paskelbtoje ataskaitoje. Europos Komisijos praėjusių metų ataskaitoje dėl direktyvos, kurioje nustatomi būtiniausi mėsai auginamų broilerių apsaugos standartai, nenurodė jokio esminio padėties pagerėjimo ir pabrėžė, kad valstybėse narėse direktyvos įgyvendinimo užtikrinimas geriausiu atveju yra nenuoseklus. „Dešimčių tūkstančių viščiukų broilerių negailestinga tikrovė yra tai, kad jie auginami skurdžiose pašiūrėse, ant šlapio kraiko ir neturi jokios galimybės natūraliai elgtis – tupėti ant laktos, lesti praturtintus substratus ar būti natūralioje šviesoje.

Be to, direktyvoje neatsižvelgiama į neigiamas pasekmes gyvūnų gerovei, kurias tiesiogiai lemia selekcija dėl greito augimo – problema, į kurią atkreiptas dėmesys keliose Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonėse ir Komisijos ataskaitoje. Dėl šių prastų sąlygų dažnai prireikia masinio gydymo antibiotikais, kad būtų užkirstas kelias ligų protrūkiams arba jie būtų suvaldyti, o tai yra didelį susirūpinimą keliantis klausimas visuomenės sveikatos požiūriu“, – teigiama ataskaitoje.

Tags:

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*