Vidutinio greičio matuokliai neturi kada ilsėtis – jau užfiksavo keliolika tūkstančių pažeidėjų

Lietuvos naujienos/Miesto naujienos/Naujienos

Pernai rudenį Lietuvos keliuose vairuotojus pasitiko naujovė – sektoriniai greičio matuokliai. Dvidešimt penkiuose skirtinguose ruožuose sumontuota įranga ilgą laiką veikė prevenciškai, kadangi dėl užsitęsusios metrologinės patikros buvo galimybė fiksuoti pažeidėjus, tačiau jiems nebuvo išrašomi baudos protokolai. Galiausiai, rugsėjo 1 d., atlikus minėtą patikrą, uždegta žalia šviesa. Nuo šios dienos sektoriniai greičio matuokliai neturėjo kada ilsėtis – jie užfiksavo keliolika tūkstančių pažeidėjų.
Naudojosi spragomis
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) neslepia, kad pilnu pajėgumu neveikiant įrangai dažnas vairuotojas naudojosi šia spraga. Tą atspindi ir vienas įdomus skaičius. LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas, rekordininkas, kurį užfiksavo vidutinio greičio matuoklis, apie 3 km ilgio ruožą praskriejo vidutiniu 247 km/val. greičiu. Koks tai automobilis, V. Andrejevas neatskleidė, tačiau viena yra aišku, kad šis greitas vairuotojas liko nenubaustas. Kad sektorinius greičio matuoklius reikėjo kuo greičiau įdarbinti, liudijo ir daugiau skaičių.
Vidutinio greičio matuoklių vietos
Vien praėjusių metų birželio mėnesį greičio matuokliai užfiksavo kelias dešimtis tūkstančių pažeidėjų. Iš viso tą mėnesį keliuose, kur maksimalus leistinas greitis yra 90 km/val., buvo užfiksuota: 100–110 km/val. – daugiau nei 57 tūkst. vidutiniu greičiu važiavusių 57 vairuotojų; 110–120 km/val. – daugiau nei 10 tūkst. vairuotojų; 120–130 km/val. – daugiau nei 2 tūkst. vairuotojų; 130–140 km/val. – 681 vairuotojas; 140–150 km/val. – 215 vairuotojų; 150–160 km/val. – 97 vairuotojai; 160–170 km/val. – 50 vairuotojų; virš 180 km/val. – 112 vairuotojų. Tačiau situacija pasikeitė, kai viešojoje erdvėje buvo pranešta apie pilnu pajėgumu pradėjusius veikti vidutinio greičio matuoklius. Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša (LKPT), kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., kai pradėjo veikti matuokliai, iki 2019 m. vasario 1 d., iš 25 greičio matavimo sistemų, Administracinių nusižengimų registre buvo įregistruoti 17 078 greičio viršijimo atvejai. Per tą laiką 3 828 asmenys jau patraukti Administracinėn atsakomybėn.
Iš jų:
-greičio viršijimas iki 20 km/val. – 487 atvejai
-greičio viršijimas nuo 20 iki 30 km/val. – 2 445 atvejai
-greičio viršijimas nuo 30 iki 40 km/val. – 657 atvejai (iš jų 7 pradedantieji vairuotojai ir 1 motociklo vairuotojas)
-greičio viršijimas nuo 40 iki 50 km/val. – 163 atvejai (iš jų 6 pradedantieji vairuotojai ir 1 motociklo vairuotojas)
-greičio viršijimas virš 50 km/val. – 51 atvejis (iš jų 3 pradedantieji vairuotojai ir 1 neturintis teisės vairuoti).
LKPT atstovai taip pat negalėjo pateikti informacijos apie tai, ar atsirado naujas „greičio karalius“, įveikęs tam tikrą matuojamą ruožą rekordine sparta. „Mes „rekordininko“ nesekame, tačiau pabrėžiame, kad kiekvienas greičio viršijimas yra pavojingas eismo saugumui“.
LAKD nurodo, kad šiuo metu 25 vietų, kur matuojamas vidutinis greitis, tinklą žadama išplėsti. Tai yra vienas iš uždavinių įgyvendinant eismo saugumo gerinimo programą „Vizija – nulis“. Jos pagrindinė idėja – pasiekti, kad iki 2050 m. Lietuvos keliuose nežūtų nei vienas žmogus. Šiuo metu yra atrinkta dar 50 naujų atkarpų vidutinio greičio matavimui. Negana to, įvairiose Lietuvos vietose taip pat turėtų atsirasti ir 30 naujų vietų stacionariems greičio matuokliams. Bendras Susisiekimo ministerijos planas ateityje numato iki 500 naujų greičio matavimo priemonių visoje Lietuvoje. LAKD specialistai tikina, kad greičio matavimo sistemų tikslas nėra bausti, o užtikrinti eismo saugumą ir skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, kadangi greičio viršijimas yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Remiantis statistika, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*