Rusijos taikinys – ir savivaldybių rinkimai

Lietuvos naujienos/Naujienos

Kremliui svarbu turėti savo kandidatą tiek Vilniaus, tiek ir Pagėgių savivaldybėje – sako Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius. Net ir mažų savivaldybių maži karaliukai, suvilioti verslo Rusijoje galimybių, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ir ne visus kandidatus, kurie yra Rusijos pinklių įkaitai, lengva atpažinti.
– Ar Rusijai apskritai yra įdomūs Lietuvos savivaldybių rinkimai?
– Aš turbūt atsakyčiau taip: jeigu Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba paskelbė praėjusių metų pabaigoje, kad Rusija kišosi, dabar kišasi ir ateityje kišis į JAV visus rinkimus, tai yra visiškai akivaizdu, kad kišis ir čia. Tačiau mes dažniausiai kalbame apie tas kišimosi formas, kurių kaip tik Lietuvoje, mano įsitikinimu, nebus. Tai kibernetinės atakos, didelės informacinės atakos, kaip troliai internete ir panašiai. Mano prognozė – bus tas pats, kaip ir Latvijoje, kai pasibaigus rinkimams mes pasakysime, kad Rusijos kišimosi nepastebėta. Tačiau tai nereiškia, kad jo nebus.
– Tačiau mes kalbame apie vietinės reikšmės rinkimus, kur sprendžiami ūkiniai vietinės reikšmės klausimai. Savivaldybių tarybos neplanuoja šalies politinių strategijų, nėra valstybės lygmens verslo planų. Kokios Rusija gali turėti naudos iš vietinių lokalių rinkimų?
– Norint suprasti atsakymą į šitą klausimą reikia suprasti, koks galutinis Rusijos tikslas yra apskritai. Galutinis tikslas yra sugriauti Vakarų demokratiją kaip tokią. Dėl to infiltravimasis į savivaldybes, griovimas iš vidaus nuo pat žemiausios grandies, mano manymu, yra vienas pagrindinių tikslų. Yra išnaudojami tokie veikėjai kaip Viačeslavas Titovas Klaipėdoje. Mes jau dabar matome tą įtaką. Kodėl dabar Rusija turėtų jos atsisakyti? Aš, tiesą sakant, nematau jokių priežasčių.
– Ar per šiuos asmenis Rusija bando paskleisti nepasitikėjimą šalies vykdoma politika, griauti visuomenę iš vidaus, ją kiršinti, supriešinti?
– Taip, viena iš priemonių yra būtent visuomenės kiršinimas, sėjimas nepasitikėjimo valstybe ir tuo pačiu griovimas valstybės pamatų. Nuo savivaldos pradedant yra lengviausia juos griauti. Pavyzdžiui, Jurbarko kandidatas į savivaldybę aiškina, kad čia ne Stalinas ir net ne Sovietų Sąjunga trėmė lietuvius į Sibirą, o patys lietuviai. Visa mūsų istorija taip pat yra taikinys. To naratyvo skleidimas žmonių išrinktų asmenų lūpomis yra vienas iš Rusijos tikslų. Toks ginklas yra gerokai efektyvesnis, nes tokio žmogaus žinutės sklaida yra žymiai didesnė ir daugeliui patikimesnė, daro didesnę įtaką.
– Viktoro Uspaskicho dalyvavimas Vilniaus miesto savivaldybės rinkimuose Jus stebina?
– V. Uspaskicho ryšiai su „Gazprom“ ir panašiai visiems yra žinomi. Tikrai netikiu kažkokiomis ypatingomis žmonių transformacijomis, ypač tokiame amžiuje. Tai, ką jis darė iki tol, įskaitant visokius interesų konfliktus, dėl kurių jis turėjo atsistatydinti, matyt, ruošiasi daryti ir toliau. Tokių žmonių atėjimas į savivaldą nuo žemiausios grandies atitinka Rusijos interesus.
– Ką tokiam kandidatui mainais Rusija gali pažadėti? Finansinę paramą?
– Finansinė Rusijos parama yra galima ir yra žinoma daug tokių atvejų, tačiau dažniau naudojami tokie būdai, į kuriuos mes kreipiame mažiau dėmesio. Tai susiję su galimybe daryti kažkokį verslą Rusijoje ar Baltarusijoje. Rusija siūlo galimybes užsidirbti naudojant jos išteklius ar verslo galimybes. Ir tada mes galvojame: ne, ne , čia yra paprastas verslas, yra normalu. Atskirkime verslą nuo politikos. Per tai, per tokių žmonių tinklą Rusija ir vykdo savo kampanijas, siekia savo tikslų.
– Tačiau tokius kandidatus, turinčius rusišką pavardę, Rusijos federacijos pilietybę, skleidžiančius tautą kiršinančią informaciją labai lengva atpažinti. Ar Rusijai reikia tokio įrankio?
– Nebūtinai tai turi būti žmogus, turintis rusišką pavardę. Tautybė šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Ar tai būtų rusas, ar ukrainietis, ar lietuvis, ar bet kurios kitos tautybės žmogus – jis gali būti vienaip ar kitaip susijęs su Rusija. Tos sąsajos gali būti įvairios: asmeninės, verslo ir kitokios. Bet jeigu tie ryšiai susiję ne su Rusija apskritai, o su pačiu režimu, kuris yra nusikalstamas, jau yra rizikos faktorius. Bet kokie ryšiai yra išnaudojami Rusijos įtakos sklaidai ir tokia praktika ateina iš KGB laikų. Čia ne tautybės klausimas, o ryšių su režimu, ir tokius ryšius atpažinti yra gerokai sunkiau. Yra daugybė žmonių su lietuviškomis pavardėmis, lietuvių tautybės, kurie turi tokius ryšius, tik mes į tai nekreipiame dėmesio.
– Kaip tuomet paprastam rinkėjui atpažinti, kad vienas ar kitas kandidatas yra Rusijos įrankis?
– Pirmiausia reikia žiūrėti į verslo ryšius, toliau – asmeniniai ryšiai. Taip pat reikia sekti, ką žmogus kalba. Pavyzdžiui, Jurbarko atvejis, aš nesakau, kad tas asmuo jau yra Rusijos agentas. Tačiau, jeigu jis kalba tokius dalykus, natūraliai turėtų kilti klausiamas: kodėl jis, būdamas Lietuvoje, būdamas Lietuvos piliečiu, gyvendamas toje pačioje erdvėje kaip ir mes, staiga sugalvoja tokius dalykus skelbti?
– Kita problemos dalis yra Rinkimų įstatymas, kuriame palikta spraga, leidžianti į tarybas kandidatuoti asmenims, neturintiems Lietuvos pilietybės, tik leidimą gyventi šalyje.
– Mano įsitikinimu, tai yra didelė problema. Reikėtų kalbėti ne tik apie tai, kad jie neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Kalbėkime konkrečiai apie tą šalį, kuri kariauja nepaskelbtą karą prieš mus. Tai yra Rusija. Jeigu žmogus turi Rusijos pilietybę, potencialiai jo dalyvavimas Lietuvos rinkimuose yra grėsmė. Tai nėra kažkokia universali taisyklė ir mes negalime pasakyti, kad Rusijos pilietis, dalyvaujantis Lietuvos savivaldos rinkimuose, būtinai dirbs Rusijai. Jokiu būdu. Bet tai jau yra potenciali grėsmė, kurią reikia įvertinti.
– Kitų šalių piliečiai, kandidatuodami į Lietuvos savivaldos rinkimus, privalo turėti leidimą gyventi Lietuvoje. Jį išduoda tam tikros institucijos. Jos, tikriausiai, tikrina, kas tai per pilietis?
– Prisiminkime, kiek mes skandalų turėjome, jau į viešumą išėjusių, su tais žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip yra gavę leidimus gyventi Lietuvoje ir kurie yra tiesiogiai susiję su Rusijos režimu. Kalbu apie įvairiausius verslininkus. Turėtume dar įvertinti tai, kiek tokių skandalų į viešumą nepateko. Tai visiškai nereiškia, kad tas filtras veikia ir kad čia jokie žmonės, susiję su tuo režimu ir galimai dirbantys to režimo naudai, negaus leidimo gyventi Lietuvoje.
– Ar tai reiškia, kad mūsų Rinkimų įstatyme reikėtų numatyti galimybę dalyvauti rinkimuose tik Europos Sąjungos piliečiams?
– Kadangi šita valstybė kariauja nepaskelbtą karą prieš visus Vakarus, taip pat ir Lietuvą, mes turėtume imtis priemonių, kad šitos valstybės piliečiai negalėtų dalyvauti net ir žemiausioje grandyje mūsų šalies politikoje. Ir aš manyčiau, kad šie kriterijai turėtų būti taikomi ne tik Rusijai, bet ir, pavyzdžiui, Kinijai, turbūt ir Baltarusijai, ir dar, tikriausiai, galėtume rasti ir daugiau šalių. Tokius kriterijus mes taikome verslui, pavyzdžiui, ar jie gali dalyvauti kažkokiuose NATO konkursuose ar ne. Yra euroatlantinės integracijos kriterijus, yra JAV, ES ir kažkokie galėtų būti kiti Vakarų kriterijai. Mano įsitikinimu, tai, kad Rusijos piliečiams ir kitų išvardintų šalių piliečiams yra leidžiama dalyvauti Lietuvos savivaldos rinkimuose, yra grėsmė nacionaliniam saugumui ir yra spraga, kuri iki šiol, deja, neišspręsta.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*