Pensijų kaupimas: kas ką nori apgauti?

Lietuvos naujienos/Naujienos

Valstybės nustatyta pensijų kaupimo sistema tiek paini, kad eiliniam gyventojui priimti teisingą sprendimą, ką daryti su savais pinigais, vargiai ar įmanoma. Teisingas sprendimas reiškia, savas sukauptas lėšas susigrąžinti pensijos metu. Be abejo, dalį, apie 15 proc., teks palikti administraciniams mokesčiams, tačiau kaip išsitraukti reikės likusius? Pasirinkimui – trys variantai Štai ką žinome apie kitais metais laukiančią pensijų reformą. Nuo kitų metų liepos pensijai kaupsime patys, nuo atlyginimo į pensijų fondą pervesdami po 3 proc. savo algos. Jeigu nuspręstume nekaupti – yra du variantai. Pirmas jų – grįžti į „Sodrą“, tačiau tai reiškia, kad iki šiol kauptos lėšos pensijų fonde bus pervedamos į „Sodros“ biudžetą ir išdalintos visiems pašalpų gavėjams bei pensininkams. Tokiam gyventojui senatvėje „Sodra“ atsilygins (beje ir visiems kitiems) – mokės pensiją. „Sodros“ senatvės pensija šiandien siekia apie 318 eurų mėnesiui. Ji didėja priklausomai nuo darbo stažo.
Antras kelias – sustabdyti iki šiol vykdytą kaupimą pensijų fonde. Tai reiškia, kad lėšos nuo algos į šį fondą nebus nuskaičiuojamos, tačiau iki šiol fonde sukaupti pinigai nebus permetami į bendrą „Sodros“ katilą – šiomis lėšomis bus galima naudotis sulaukus pensijos. Tiesa, stabdant kaupimą pensijai arba visiškai jo atsisakant būtina iki kitų metų birželio 30 dienos pranešti apie sprendimą pensijų kaupimo bendrovei, su kuria pasirašyta sutartis. Kurį kelią iš trijų (realiai – dviejų, nes grįžti tik prie „Sodros“ nerekomenduoja nei reformą parengę valdžios atstovai, nei reformos kritikai) reikėtų pasirinkti, teks nuspręsti – arba ne – patiems. Kada geriau nedaryti nieko? Pirmiausia apie tai, ką šiame kontekste reiškia žodis „nespręsti“. Vyriausybė tvirtindama reformą, paliko variantą „nedaryti nieko“. Lyg tyčia, nes visada atsiranda tokių, kurie net ir po metų kitų tikina niekada nebuvo apie reformą girdėję. Didžioji dauguma gyventojų, net ir girdėdami, labiau linksta nedaryti nieko, nes tai, kas susiję su mokesčiais, visada yra labai painu. Štai ką reiškia tas patogus nedarymas nieko: automatinį prijungimą prie kaupimo sistemos. Ir nuo kitų metų liepos pirmosios jau niekas nebeklaus, nori tu kaupti privačiame pensijų fonde ar ne – 3 proc. nuo algos vistiek bus nurėžiami ir pervedami. Kur? Kaupimo dalyvis gali pats sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Tačiau jei tas dalyvis iš tiesų nedarė nieko ir iki šiol nekaupė, tai bendrovė jam bus parinkta ir apie tai dalyvis bus informuotas elektroniniu paštu per „Sodros“ sistemą. Tiesa, paskirtą bendrovę esant poreikiui bus galima keisti. Tačiau atsisakyti kaupimo apskritai – jau nebe.
iena menka, bet vistiek paguoda – bus leidžiama kaupime padaryti 12 mėnesių pertrauką. Šią pertrauką bus galima išdalinti dalimis, po keletą mėnesių, bet bendra trukmė negalės viršyti vienų metų. Tiesa, egzistuoja išimtis – jeigu tam nieko nedarančiam yra 40 metų ir daugiau, jo niekas automatiškai į kaupimo sistemą netrauks. Kitaip tariant, jis liks bendrame „Sodros“ katile. Jeigu toks asmuo visgi norėtų prisijungti prie kaupimo – jam jau teks šį tą padaryti: išsirinkti jam patinkančią pensijų kaupimo bendrovę ir su ja sudaryti sutartį. Kaupti padės valstybė Kaip ilgalaikėje perspektyvoje atrodys kaupimas pensijų fonduose? Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai jis nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų. Tarkime, asmeniui šiandien yra 35 metai. Jam iki pensijos – lygiai trisdešimt metų. Jo mėnesio alga į rankas – 500 eurų. Asmuo iki šiol jau turėjo pensijų kaupimo sutartį su bendrove, kuriai kiekvieną mėnesį pervesdavo po 2 proc. savo algos. Kaip atrodys jo alga ir įmokų dydis kitais metais – galima nesunkiai sužinoti skaičiuoklėje www.kiek.lt. Tad štai ką šiam asmeniui rodo skaičiuoklė. Per mėnesį jis nuo 537 eurų pensijų fondams skirs 3 proc. arba 24 eurus. Reiškia, jam liks 513 eurų. Po 30 metų pensijų fonde sukaupta suma sieks 8,6 tūkst. eurų. Tačiau prie šių lėšų dar reikėtų pridėti valstybės dovaną – 16,4 eurų per mėnesį. Su pagalba per 30 metų sukaupta suma sieks jau 14,5 tūkst. Senatvėje loginiai žaidimai – į naudą Čia prasideda visas smagumas, tik blogai tai, kad senatvėje daugumai norisi ramybės. Ramu nebus, bet kad įdomu – tai tikrai. O visas smagumas slypi tame, kad visi, sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų, privalės įsigyti pensijų anuitetą. Kitaip tariant, išgryninti sukauptos sumos niekas neleis. Plius, teks sumokėti anuiteto tiekėjui, kuriuo nuo 2020 m. bus „Sodra“, vienkartinį mokestį, kad ši padalintų jūsų sukauptus nuo asmeninės algos pinigus į kasmėnesinius mokėjimus iki mirties. Tas sukauptų lėšų išdalijimas ir išmokėjimas kartą per mėnesį iki mirties ir vadinamas anuitetu. Yra du variantai, kaip atrodys tų 14,5 tūkst. paskirstymas įsigijus anuitetą (net jei neaiški žodžio reikšmė, jį įsigyti sukaupus daugiau nei 10 tūkst pensijų fonde bus privaloma). Pirmas jų – standartinis anuitetas, be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Reiškia, pensija bus išmokama kiekvieną mėnesį iki asmens mirties. Šiandien sukaupusiam 14,5 tūkst eurų pensijų fonde 65 asmeniui, pasirinkusiam standartinį anuitetą, kas mėnesį būtų išmokama 73,24 eurų pensija. Per metus jam būtų išmokėta 878,88 eurų suma. Norint panaudoti visus sukauptus pinigus, bent savo dalį, kuri siekia 8,6 tūkst. eurų, šiam žmogui reikėtų išgyventi bent 10 metų, iki 75-erių. Mirus anksčiau visos sukauptos lėšos liktų pensijų fondui, be teisės paveldėti artimiesiems.
Netinka paskutinė sąlyga – galima rinktis atidėtą anuitetą nuo 85 metų. Reiškia, bus mažesnė mėnesinė pensijos dalis, tačiau sukaupto likučio dalį po asmens mirties galės atsiimti jo vaikai, artimieji. Kaip tai atrodytų: asmuo nuo 65 m iki 85 m. gauna periodines išmokas iš sukauptų lėšų. Tiesa, ne visų – 15 proc. jų bus atidedama vėlesniam laikotarpiui, be teisės kam nors šią dalį paveldėti. Šie 15 proc. šiuo atveju sudarytų beveik 2,2 tūkst. eurų. Kasmėnesinė pensijų išmoka šiuo atveju siektų apie 53–60 eurus per mėnesį. Iki 85 metų asmuo panaudotų 12,7–14,4 tūkst. Eurų. Jeigu asmuo mirtų nesulaukęs 85 metų, jo sukauptų pensijų fonde lėšų likutį galėtų paveldėti artimieji. Išgyvenus ilgiau nei 85 metus asmeniui pensija būtų mokama iš tų atidėtų 15 proc. Štai tik tiek reikės padaryti sulaukus 65 metų, bet nieko nedarant dabar. Tiesa, gera žinia ta, kad tuo metu laiko turėsime daugiau, tad galėsime labiau pasigilinti į skaičiavimus ir nuspręsti, kuri anuiteto rūšis mums kaip senjorams yra priimtinesnė. Kaip išsitraukti pinigus iškart? Yra ir daugiau gerų žinių. Pavyzdžiui, jeigu pensijų fonde bus sukaupta mažiau nei 3 tūkst. eurų, juos bus galima išsigryninti čia ir dabar. Blogai tai, kad suma kiek mažoka. Bet ir problemų susigrąžinant pinigus mažiau. Taip pat nieko nereikės rinktis sukaupus mažiau nei 10 tūkst eurų. Tokiu atveju asmeniui bus išmokamos periodinės išmokos.
O kas, jeigu pavyko sukaupti gerokai daugiau. Pavyzdžiui, 60 tūkst. eurų ir daugiau. Rekomenduotina turėti daugiau, nes visą sumą, kuri viršija 60 tūkst eurų ribą, bus galima išsigryninti vienu ypu. Aišku, likusi dalis vėlgi įpareigotų pirkti anuitetą ir rinktis jo išmokėjimo bei lėšų paveldėjimo būdą. O kiek per mėnesį reikia uždirbti nuo kitų metų, kad bent tuos 60 tūkst. sukauptum privačiame fonde. Kaupiant nuo nulio. Apie 2,5 tūkst. eurų į rankas. Su sąlyga, kad jums šiandien yra 25 metai ir tokias pajamas jūs sugebėsite generuoti visus ateinančius 40 metų. Sustabdyti kaupimą verta ar ne? Trumpai apie kitą kelią – sustabdyti kaupimą pensijai. Tai padaryti apsimoka, jeigu iki pensijos liko ne daug, o sukaupta suma neviršija 3 tūkst. eurų. Arba apsimoka tiems, kurie neturi ką veikti ir nori rašyti visokius prašymus pensijų kaupimo įstaigoms. Nes gal jie, sulaukę pensijinio amžiaus, bus labai užsiėmę arba ypatingai norės ramybės. Tada svarbu nepražiopsoti termino, nes sustabdyti kaupimą galima iki kitų metų birželio 30 d. Nusprendusiems sustabdyti kaupimą asmenims valstybė neskirs jokių papildomų procentų prie kaupiamo fondo. Bet gal ir nereikia, nes liks 3 proc. didesnė alga. Minėtu atveju 500 eurų į rankas uždirbantis asmuo kas mėnesį džiaugsis likusiais 24 eurais arba papildomomis 288 eurų siekiančiomis metinėmis pajamomis. Jų niekas iš šio asmens neatims, nenacionalizuos ir nepadalins alkstančiai tautai. Jis pats nuspręs, ką su šia suma daryti. Taip, jis negaus valstybės paskatos, bet valstybė vėliau netikėtos mirties atveju, pavyzdžiui, vos sulaukus pensijinio amžiaus, iš atlyginimo sukauptų lėšų neatims. Tūkstančius eurų, be teisės juos paveldėti vaikams. Tai kaip čia su tuo zefyro testu? Jeigu suvalgysi dabar, tai tik vieną, jei palauksi – gausi antrą? Nepamenu, kad tame teste dalyvautų valstybė, kuri turėtų teisę duotą zefyrą atsiimti ir dar atsikąsti pirmojo.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*