Mokyklų reitingas šiurpina: jos varžosi ne kuri kils į viršų, bet kuri ilgiau išbus dugne

Jaunimo lyga/Lietuvos naujienos/Naujienos

Penktą kartą pristatomas pradinių mokyklų ir progimnazijų palyginimas pagal standartizuotų testų rezultatus bei mokinių nubyrėjimą. Žurnalas „Reitingai“ atliko pagrindinių mokyklų vertinimą pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus ir pristato stipriausias bei silpniausias šalies mokyklas. Kokios jos? Teigiama, kad matematikos mokyme pramušėme dugną.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pristatydamas reitingus, sakė, kad norėtųsi, jog mūsų mokinių pasiekimai ir savijauta gerėtų. „Ar aš iš prigimties pesimistas? Ne, aš esu optimistas ir tikrai norėčiau paskelbti šviesių, gražių naujienų, bet negaliu“, – konstatavo G.Sarafinas. Praėjusį kartą pristatant reitingus žurnalo leidėjai kalbėjo apie pasiektą dugną, todėl atrodytų, kad mokymo įstaigos turėtų išsikelti tikslą nuo jo atiplėšti ir pradėti kilti.
„Tačiau šįkart mokyklos nusprendė dugną pramušti ir leistis dar giliau žemyn. Šitai pasakytina apie pagrindines mokyklas, progimnazijas ir tiksliųjų dalykų, ypač matematikos, mokymą“, – kalbėjo G.Sarafinas. Kuo toliau, tuo mažiau vaikų ir jaunuolių išmokomi matematikos: „Matematikos dešimtokų lygmuo šiandien yra toks: 4,7 balo iš 10 yra visų šalies dešimtokų matematikos įvertinimas, įskaitant geriausias gimnazijas, licėjus – viską. Jei leistumėmės į žemesnės lygos mokyklas, tai ten ketvertas yra karaliaus pažymys.“
G.Sarafinas pateikė keletą realių pavyzdžių. „Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla – iš esmės tai yra normali mokykla, ne pagalbinė. Ten mokosi ne pacientai, o normalūs vaikai. Pažvelgus į iškabą atrodo normali mokykla. Tačiau kaip atrodo balai. Trys mokiniai matematikos joje išmokomi 1-tui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui ir du – ketvertui. Jokio kito pažymio nei 4 dešimtbalėje sistemoje nėra. Ir tai ne vienetai, o dešimtys vaikų“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Panašus vaizdas ir Mažeikių „Sodų“, Gargždų „Kranto“, Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinėse mokyklose. „Girdite: tai visi Lietuvos regionai, ne vienas kuris nors. Matome, kad matematikos neišmoko ne tik pagrindinės mokyklos. Gimnazijos nebeišmoko matematikos, informatikos ir fizikos. Tarkime, Utenos „Saulės“ gimnazijoje mokosi 60 dešimtokų. Visų jų matematikos vidurkis 3 balai iš dešimties. Ir tai Utena, ne kaimas. Telšių „Džiugo“ gimnazijoje situacija skandalinga. Pernai ten mokėsi 125 gimnazistai dešimtokai ir jų visų matematikos vidurkis 2,8 balo iš dešimties. Ką tie vaikai veikia mokykloje? Juk gauti du balus net į mokyklą nereikia eiti“, – stebėjosi G.Sarafinas.
Jo pastebėjimu, kai kuriose mokyklose jau ir dvejetas dešimtbalėje sistemoje yra iššūkis. „Ignalinos rajone naujojo Daugėliškio mokyklos bendruomenė, matyt, yra išsikėlusi tikslą neperžengti dvejeto. Jo neperžengia jau trejus metus iš eilės. Keistas paradoksas: mokyklos varžosi ne kuri kils į viršų, bet kuri ilgiau pabus dugne. Kaišiadorių rajono Paparčių mokykloje matematikos vienetukininkai įveikė dvejetukininkus ir trejetukininkus kartu sudėjus. Kitų pažymių ten nėra“, – atsistebėti negali G.Sarafinas.
Panašus vaizdas esą yra ir progimnazijose, kur mokomasi nuo 5 iki 8 klasės: „Čia pernelyg daug vaikų ne tik matematikoje, bet visose disciplinose kapstosi nepatenkinamo ir patenkinamo lygmens lygoje. Matematikoje 43 proc. aštuntokų yra nepatenkiname ar patenkinamame lygyje. Rašyme – 51 proc. Skaityme – 44 proc. Ypač niūriai atrodo ta pati matematika. Apie penktadalis yra nepatenkinamo vertinimo ir apie 19 proc. dar ir neraštingi. Jų rašymo lygmuo yra nepatenkinamas.“ Reitingavimo kriterijai Gimnazijos buvo sureitinguotos, įvertinus visų 2018 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų. Be to, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, buvo vertinama, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2018 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų. Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinama, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris).
Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2018 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 3 taškus. Be to, pirmą kartą buvo ne tik pateiktas, bet ir įvertintas (2 taškų svoriu) mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2016 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2018 m. Kai kuriose gimnazijose matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas per paskutinius dvejus metus. Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, ir 359 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų. Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios: Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as), KTU gimnazija (pernai buvo 3-čia), Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 2 vietoje). Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų: Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as), Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 8-ta), Vilniaus Gabijos gimnazija (pernai buvo 10-ta) Panevėžio J.Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-ta), Šiaulių J.Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje). Ketvirtokų ir aštuntokų vertinimas Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais), vertinimą.
Šįkart jis papildytas nubyrėjimo rodikliu, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę (2014 m.) ir, kiek jų baigė ketvirtą klasę (2018 m.) arba kiek buvo priimta į penktą klasę (2014 m.) ir kiek baigė aštuntą klasę (2018 m.). Tarp ketvirtokų, kaip, beje, ir pernai pirmauja kauniečiai: Panevėžio Dembavos gimnazija Šiaulių Jovaro progimnazija Kauno Petrašiūnų progimnazija Tarp aštuntokų geriausiai sekėsi: Klaipėdos Tauralaukio progimnazijai Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazijai Kauno Vinco Kudikos progimnazijai Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas – vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą. Matematikos mokyme pramuštas dugnas Trečią kartą pristatomas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais. Visų Lietuvos dešimtokų, įskaitant ir geriausias šalies gimnazijas, matematikos žinių įvertinimo bendras vidurkis tėra 4,74 balo iš dešimties. O pagrindinių mokyklų mokinių matematikos žinių įvertinimo vidurkis nesiekia net 4 balų. Ankstesniais metais rezultatais taip pat nebuvo geri, tačiau palyginti su naujausiais rezultatais, anksčiau jie būdavo kiek geresni. Taigi, matematikos mokyme pramušėme dugną ir toliau smengame žemyn.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*