Ministras Algirdas Monkevičius Seime pristatė įstatymo projektą, atveriantį naujas galimybes Lietuvos mokslininkams

Lietuvos naujienos/Naujienos

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Seime pristatė susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) įkūrimo ratifikavimo įstatymą.

Seimui ratifikavus susitarimą dėl EMBL įkūrimo Lietuva taps modernios tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros – Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) – nare. Tai leis Lietuvos biotechnologams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

„Lietuvos biotechnologijos ir biofarmacijos sektorius šiuo metu vertinamas kaip vienas sėkmingiausių ir perspektyviausių tiek dėl atliekamų aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, tiek dėl sėkmingai veikiančių verslo įmonių. Prisijungimas prie aukščiausio lygio tarptautinės molekulinės biologijos infrastruktūros leis mūsų mokslui ir pramonei dar sėkmingiau žengti į naujus atradimus ir inovacijas žmonių gyvenimo kokybei labai svarbioje biomedicinos srityje“, – sako ministras A. Monkevičius.

EMBL – tai pirmaujantis gyvybės mokslinių tyrimų centras pasaulyje, jame sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga, kuria gali naudotis EMBL šalių narių mokslininkai. Šiuo metu EMBL vienija 25 valstybes nares, dvi asocijuotas nares ir dvi perspektyvias nares, iš kurių viena yra Lietuva.

Ratifikavus susitarimą dėl EMBL Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai bus glaudžiau integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Lietuvos tyrėjai gaus prieigą prie moderniausios pasaulyje įrangos ir technologijų, galės bendradarbiauti su aukščiausio lygio EMBL mokslininkais. Lietuvos doktorantai ir mokslininkai turės galimybę vykdyti tyrimus EMBL centruose Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Lietuvoje galės būti steigiamos EMBL tyrimų grupės, kurių reputacija padeda į šalį pritraukti aukščiausios pasaulinės klasės mokslininkus.

Įsijungimas į EMBL skatins Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių – biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje bus kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Biotechnologijos Lietuvoje kuria maždaug 1 proc. šalies BVP ir su šuo rodikliu lenkiame Šveicariją ir JAV. ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų – vidutiniškai biotechnologijos kitose ES šalyse sudaro tik apie 0,12 proc. BVP.

Lietuvoje šiuo metu gyvybės mokslų ir medicinos technologijų sektorius kasmet auga net 25 proc. Biotechnologijų sektorius pasižymi itin aukšta pridėtine verte. Numatoma, kad 2019 m. šis sektorius kurs 1,5 proc. Lietuvos BVP, nors jame dirbs tik 0,1 proc. mūsų šalies darbo jėgos.

Lietuvoje sutelktas itin didelis mokslo potencialas molekulinių technologijų srityje. Molekulinės technologijos ir medicinos inžinerija Lietuvoje užima pirmą vietą pagal mokslo ir verslo patentų skaičių, Lietuvos molekulinių technologijų mokslo darbų cituojamumas didesnis nei pasaulio vidurkis. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – viena iš pažangiausių Lietuvos sumanios specializacijos krypčių.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*