Lietuvoje vyksta prezidento ir Europos Parlamento rinkimai

Lietuvos naujienos/Miesto naujienos/Naujienos

Lietuvoje sekmadienį prasidėjo prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento rinkimai. Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 valandą. Beveik pustrečio milijono rinkėjų balsuoti galės iki 20 valandos. Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi konservatorių remiama Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų. Sekmadienį vykstančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose iki 11.00 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo 10,47 proc. rinkėjų.

Aktyviausi rinkėjai – Neringos (38,68 proc.), Ignalinos rajono (32,36 proc.) ir Birštono (29,33 proc.) savivaldybėse. Pasyviausi – Visagino (14,77 proc.), Klaipėdos miesto (16,97 proc.) ir Kauno rajono (17,27 proc.) rinkėjai. Per išankstinius rinkimus balsavo 10,74 proc. rinkėjų, tad iš viso Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, 11.00 val. duomenimis, jau dalyvavo 21,21 proc. rinkėjų. Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose iki 11.00 val. balsavo 11,48 proc. rinkėjų. Iš viso, pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus (10,75 proc.), tuomet aktyvumas siekė 22,23 proc. Rinkimų komisijos didžiausio rinkėjų aktyvumo tikisi tarp 10 ir 17 valandos. Pirmiausia bus suskaičiuoti prezidento rinkimų balsai, vėliau bus skaičiuojami Europos Parlamento biuleteniai. „Pirmieji balsuoti dažniausiai ateina vyresni žmonės, popiet pradeda rinktis jaunesni rinkėjai. Pats pikas būna prieš mišias bažnyčioje ir po jų, nuo dešimtos iki penktos popiet būna daugiausia žmonių“, – sekmadienį sakė Saltoniškių komisijos Vilniuje pirmininkė Julija Čeglytė. „Pasibaigus balsavimui ir išpylus balsus iš balsadėžės, pirmiausia bus atrenkami prezidento rinkimų biuleteniai. Suskaičiavus, jie bus suvedami į sistemą, paskui vyks Europos Parlamento rinkimų skaičiavimas“, – pridūrė ji. Rinkimų dieną balsuoti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, tačiau atėjus į ne savo apylinkę paprastai ilgiau užtrunka rinkėjo patikrinimas. „Baltosios pirštinės“ vadovė: nėra paisoma agitacijos draudimo Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė teigia, kad agitacijos draudimo laikotarpiu daugiausiai pažeidimų aptinkama socialiniuose tinkluose. Deja, pasak M. Šaraitės, įstatymuose nėra reglamentuota atsakomybė už agitacijos pažeidimus socialiniuose tinkluose, todėl, pasak jos, asmenys šiuos pažeidimus linkę kartoti. „Šiuose rinkimuose daugiausiai pažeidimų socialiniuose tinkluose. Daugiausiai pranešimų dėl socialinių tinklų buvo susiję su politine reklama. Tai trečiųjų asmenų bei pačių štabų atstovų komunikacija. Vieni žmonės pažymi, kad tai politinė reklama, kiti nepažymi. Kažkas feisbuko grupėse nuomonę parašo, ir kiti mums praneša, galvodami, kad tai reklama“, – sakė M. Šaraitė. Pasak M. Šaraitės, savaitgalį rinkėjams socialiniuose tinkluose reikėtų vengti agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardinant konkrečius kandidatus, partijas ar rinkimų komitetus, taip pat vengti dalintis ir kitų asmenų agitaciniais įrašais. „Agitacijos draudimo laikotarpiu Vyriausioji rinkimų komisija pateikia rekomendacijas tiek kandidatams, tiek ir piliečiams, kad jie neagituotų. O pasisakymas, už ką balsavai, taip pat yra parodymas bei agitacija, todėl tai gali būti laikoma nusižengimu“, – teigė ji. Paklausta, kokios bausmės gresia piliečiams pažeidus agitacijos draudimo laikotarpį, M. Šaraitė teigė, kad tretiesiems asmenims didesnių nuobaudų, kaip paprašyti ištrinti agituojančią informaciją, neturėtų būti. Pasak M. Šaraitės, trečiųjų asmenų agitacijos nuostatai remiasi tik VRK rekomendacijomis, todėl, pastebi ji, šiandien Lietuvoje tai – teisinė reguliavimo spraga. „Lietuvoje turime blogą situaciją, kadangi trečiųjų asmenų agitacija nėra sureguliuota. Todėl VRK rekomendacijos yra vienintelis orientyras. Mes matome teisinę reguliavimo spragą, kuri sukelia tokį neaiškumą. Kita vertus, iš esmės trečiųjų asmenų agitavimas nėra laikomas politine reklama, jeigu nėra tai daroma pernelyg dažnai, arba jam nėra skirtas kažkoks žymus finansinis indėlis. Yra labai daug interpretacijų VRK rekomendacijose“, – teigė ji. Vadovė teigia, kad dabar neaiškumų iškyla ne tik piliečiams, bet ir patiems VRK ir „Baltųjų pirštinių“ organizacijos nariams. „Viskas priklauso nuo agitacijos, kaip tai yra agituojama. Vienos situacijos tikrai nereikšmingos, o kitose matosi organizuotumas bei galima atrasti sąsajų su pačiais štabais. Tuomet mes pasižiūrime į kontekstą ir atsižvelgiame į galimai daromą įtaką. Sprendžiame, ar tiesiog žmogui parašyti rekomendaciją, akcentuojant, kad, pavyzdžiui, pranešimas piktina kitus piliečius dėl esamos agitacijos. Tačiau tokiu atveju vargu ar reikia kreiptis į VRK (…) Buvo atvejų, kad asmuo pasikeitė feisbuke savo viršelio nuotrauką į taškučius, ir žmonės apie tai pranešė. Tai galime susieti su agitacija ir ne, bet tai yra žaidimas interpretacijomis“, – teigė ji. „Baltųjų pirštinių“ vadovė teigė, kad organizacija jau ruošia išvadas rinkimų laikotarpiui apžvelgti. Pasak jos, rinkimų agitacijos teisinis nesureguliavimas ataskaitoje bus vienas esmingiausių dalykų. „Jau esame pradėję formuoti rekomendacijas“, – sako organizacijos vadovė. VRK primena apie taisykles, kurių privalu laikytis Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu socialiniuose tinkluose. Įsigaliojus agitacijos draudimui, socialinių tinklų naudotojai turėtų tapti atsargesni skelbiant politinį turinį ar jį komentuojant. Kaip informuoja VRK, politinių kampanijų dalyviams socialiniuose tinkluose yra draudžiama: atlygintinai skelbti įrašus, skelbti naujus agitacinio turinio įrašus, įskaitant kvietimą į rinkimus, keisti asmeninės paskyros ir viršelio nuotraukas į atvaizdus su agitaciniais elementais, atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, aktyviai komentuoti prie kitų įrašų), kurie naujai keltų susidomėjimą konkrečiu kandidatu. Kampanijos dalyviai taip pat turėtų atsisakyti informacijos apie rinkimų dienos renginius, kuriais reiškiamas palaikymas ar žadama konkrečiu būdu balsuoti. Atkreipiamas dėmesys, kad rinkimų kampanijos dalyviai vis dėlto neprivalo pašalinti iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios paskelbtų įrašų, tačiau neturėtų kelti dirbtinio susidomėjimo jais (naujai dalintis, komentuoti ir pan.). Tuo metu rinkėjams yra draudžiama agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardinant konkrečius kandidatus, partijas ar rinkimų komitetus, taip pat dalintis kitų asmenų agitaciniais įrašais. Rinkėjai neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ar viršelio į atvaizdą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą. Nuo 2019 m. gegužės 25 d. 1 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 20 val. rinkimų agitacija yra draudžiama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir socialiniuose tinkluose. VRK rimtų pažeidimų nemato Prezidento rinkimų antrasis turas ir Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta sklandžiai, rimtų pažeidimų kol kas neužfiksuota, pranešė pareigūnai. Vyriausioji rinkimų komisija teigia tikrinanti kelis skundus, kad žiniasklaidoje skelbiama informacija turi agitacinio turinio elementų. „Vyriausioji rinkimų komisija gavo keletą pranešimų apie galimus agitacijos tvarkos pažeidimus, nurodom, jog šiandieną kai kuriuose portaluose skelbiama informacija, pranešimai, turintys agitacinio turinio elementų. Mes tą informaciją tikriname“, – sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė. Policijos atstovas Ramūnas Matonis sekmadienį ryte sakė, kad per išankstinį balsavimą antrame ture sulaukta aštuonių pranešimų apie galimus pažeidimus, bet ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. „Situacija rami, viskas vyksta sklandžiai, kažkokių ypatingų įvykių nėra. Esame gavę aštuonis pranešimus nuo išankstinio balsavimo pradžios, didžioji dalis jų yra dėl neleistinos agitacijos. Ikiteisminių tyrimų kol kas nėra pradėta“, – sakė R. Matonis. Pasak jo, šie rinkimai vyksta sklandžiau nei kovą surengti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. „Lyginant su pirmuoju (prezidento rinkimų turu) turbūt panašiai, irgi vyko viskas labai sklandžiai, iš esmės kažkokių rimtų labai pažeidimų nebuvo nustatyta. O jeigu lyginant su prieš tai vykusiais rinkimais (2019 metų savivaldos rinkimais), tai aišku jie buvo žymiai intensyvesni“, – sakė R. Matonis. Šeštadienį ir sekmadienį draudžiama rinkimų agitacija.

Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta 21-oje valstybėje.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*