Egipte grandiozinės statybos: tarp Nilo upės ir Sueco kanalo iškils nauja Egipto sostinė

Kultūra/Naujienos

Didžiuliame žemės plote, esančiame tarp Nilo upės ir Sueco kanalo, statoma nauja Egipto sostinė, kuri pakeis senąjį Kairą.

Naujasis metropolis kol kas primena milžinišką statybų aikštelę, tačiau darbai vyksta didžiuliu tempu. Miestas bus didesnis už Singapūrą ir tikimasi, kad jame gyvens apie 6,5 mln. gyventojų.

Tikimasi, kad dar šiais metais vyriausybė į naująją sostinę perkels 34 ministerijas ir pačią prezidentūrą. Įdomu tai, kad prezidentas Abdel-Fattah el-Sissi apie šį projektą paskelbė vos prieš keturis metus.

Manoma, kad miestas, kuris dar neturi pavadinimo, bus technologiškai pažangiausias šalies miestas, turės aukščiausią statinį Afrikoje, didžiausią mečetės minaretą ir aukščiausią bažnyčios koplyčią.

Kitaip sakant, tai bus pirmasis išmanusis miestas šalyje. Tarp inovacijų bus ir išmanioji eismo sistema bei jutikliai, automatiškai pranešantys apie dūmus ar gaisrą skubios pagalbos tarnyboms.

Naujajame mieste taip pat bus milžiniška žalioji zona, kuri bus didesnė už Niujorko centrinį parką, taip pat milžiniškas prekybos centras, mokslo ir technologijų slėniai, kultūros kompleksas su operos rūmais, teatrais ir kinu.

Naujos bažnyčios statybos jau artėja į pabaigą, o Al Masa viešbutis buvo atidarytas dar 2017 metais.

Nors valdžia tikina, kad projekto išlaidas padengs žemės pardavimai, ekspertai abejoja naujojo miesto statybų tikslingumu.

Vidurinei ir žemesnei klasei teks mokėti naujus mokesčius, o valdžia nustos teikti subsidijas už suvartojamą energiją, šalyje taip pat egzistuoja ir didelė infliacija.

Pati valdžia visuomenei siunčia labai dviprasmišką žinutę – skatina veržtis diržus ir kalba apie taupymą, tačiau tuo pačiu leidžia milijardus dolerių naujo miesto statyboms.

Idėja statyti naujus miestus viduryje dykumos visiškai nuo nulio nėra nauja. Prieš 40 metų Egipte buvo pastatytas Sadato miestas, kuris turėjo tapti nauju traukos centru tarp Kairo ir Aleksandrijos.

Tačiau projektas nebuvo sėkmingas ir dabar mieste gyvena viso labo 150 000 gyventojų.

Tuo tarpu Kairas nuolatos plečiasi, daugėja gyventojų, kurie plūsta iš visos šalies, tikėdamiesi rasti darbą, plečiasi sostinės priemiesčiai. Jo dydis net du kartus lenkia Niujorką, o jame gyvena penktadalis visų 97 mln. Egipto gyventojų. Jis yra ne tik politinė šalies sostinė, bet ir kultūrinė širdis.

Tačiau miesto plėtra tapo pragaištinga. Miesto infrastruktūra nebegali atlaikyti didesnio gyventojų skaičiaus, miestą kamuoja automobilių spūstys. Todėl valdžia tikisi, kad naujoji sostinė perims gerąsias Kairo savybes ir taps ne tik vyriausybės būstinės vieta.

Per pastarąjį dešimtmetį Kairo vidurinė ir aukštesnė klasė ėmė keltis į priemiestį, tikėdamiesi geresnės gyvenimo kokybės.

Priemiestyje statomi namai nuperkami dažniausiai dar neužbaigus statybų. Visa tai gali lemti naujosios sostinės sėkmę.

Visa tai priklausys nuo to, kas kelsis į jį gyventi ir ką jie atsiveš su savimi. Jeigu žmonės į naująją sostinę važiuos tik iš reikalo, miestas bus miręs. Tačiau jeigu žmonės bus įtikinti persikelti ten gyventi, miestui gali pasisekti.

Šalies prezidentas mato daugybę priežasčių, dėl ko naujojo miesto idėja yra gera. Visų pirma, šis projektas atneša ekonominę sėkmę statybų sektoriui, kadangi pastatyti miestą nuo nulio reikalauja daug darbo.

Antra, miestas turės saugumo pranašumą. A.F. el-Sissi nuvertė pirmąjį demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Morsi po didžiulių protestų, išplitusių Kaire. Tuo tarpu naujajame mieste kariuomenė kontroliuos miesto centrą, o likusi miesto dalis bus kontroliuojama iš centro – tai gali padėti apsaugoti miestą nuo sukilimų.

A.F. El-Sissi, kuris pernai buvo perrinktas antrai kadencijai, neslepia savo ambicijų atkurti Egipto praeities šlovę ir tapti arabų pasaulio lydere. Tikimasi, kad naujoji sostinė būtent tai ir leis padaryti, bei pritrauks naujas investicijas iš užsienio.

Tai leistų pasivyti Persų įlankos šalis, kurios padarė stulbinamą pažangą per pastaruosius du dešimtmečius. Tuo tarpu Kairas ir kiti senieji miestai jau nebėra patrauklūs užsienio investuotojams.

Tarptautinės įmonės renkasi miestus pagal tai, kokį gyvenimo būdą jie siūlo.

A.F. El-Sissi jau ėmė keisti šalį, atnaujindamas šalies kelius, platindamas greitkelius ir gerindamas susisiekimą su atokesniais regionais.

Pernai Egipto valdžia pristatė didžiausią pasaulyje saulės energijos parką Asuane, o 2015 metais atidarė naują Sueco kanalą, kad prikeltų šalį iš ekonominio sąstingio. Tiesa, šie projektai neturėjo tokios ekonominės naudos, kokios tikėjosi valdžia.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*