2019-ųjų „Architektūros Nobelio premija“ keliauja pas laureatą – 10 įspūdingiausių Arata Isozaki darbų

Kultūra/Naujienos

Arata Isozaki – garsus japonų architektas. Visą gyvenimą Isozaki paskyrė savo menui ir tapo garsiu visame pasaulyje dėl savo gebėjimo derinti skirtingus stilius. Isozaki ką tik laimėjo Prickerio architektūros premiją, kartais vadinamą Architekūros Nobelio premija. Štai 10 įsimintinų Isozaki kūrinių – kai kuriuos galbūt jau esate matę.

Prickerio architektūros premija įsteigta dar 1979 metais. Premijos dydis – 100 tūkstančių JAV dolerių. Ji skiriama daug pasiekusiems architektams, kurie, kaip teigia premiją skirianti organizacija, savo menu prisideda prie žmonijos gerovės.

Arata Isozaki Prickerio architektūros premiją gavo už viso gyvenimo pasiekimus. Dabar šiam architektui – 87-eri. Jau kurį laiką buvo prognozuojama, kad ši premija atiteks būtent jam. Štai keli įspūdingiausi jo kūriniai.

Kioto koncertų halė
Šis pastatas duris atvėrė 1995 metais, tačiau iki šiol atrodo labai modernus. Isozaki stengėsi, kad halės dizainas būtų atsparus laikui – kad ir kiek metų praeis, šis pastatas vis tiek atrodys elegantiškai moderniai. Tai taip pat yra geras pavyzdys, kaip gerai Isozaki derina tiesias ir griežtas linijas su lenktomis ir užapvalintomis formomis.

Modernaus meno muziejus Los Andžele
Tai – pirmasis Arata Isozaki suprojektuotas pastatas JAV. Šis muziejus buvo užbaigtas 1986 metais. Isozaki stengėsi, kad pastatas būtų kviečiantis ir pastebimas, tačiau tuo pat metu neužgožtų savo eksponatų. Jūs neturite norėti fotografuotis prie šio pastato – jūs turite norėti į jį užeiti ir stebėti prieš jūsų akis atsiveriantį meną.

Meno bokštas Mito
Tai – dar vienas meno ir kultūros centras. Nuotraukoje matomas bokštas, kuris tarsi žymi pastato vietą. Šio bokšto forma traukia dėmesį, tačiau pagrindiniai objektai (koncertų ir kino salės, galerija) yra po juo. Šis pastatas Mito mieste Japonijoje užbaigtas 1990 metais.

„Palau Sant Jordi“ arena Barselonoje
Tai – 1990 metais duris atvėręs sporto centras ir viena centrinių 1992-ųjų Barselonos olimpinių žaidynių arenų. Tai – didžiausia uždara sporto Arena Ispanijoje, tačiau Isozaki stengėsi, kad proporcijos nešokiruotų. Čia olimpinių žaidynių metu vyko gimnastikos, rankinio ir tinklinio varžybos.

„Domus“ muziejus La Korunjoje
Tai – mokslo muziejus, užbaigtas 1995 metais. Įdomu tai, kad jo fasadą dengia 6600 plokštelių. Pastatas atrodo tamsus, tačiau jo forma gražiai įsilieja į vietovę.

Šendženo kultūros centras
Šis pastatas, atidarytas 2007-aisiais, pasižymi geometrinių formų fasadu. Stiklas kuria lengvumo įspūdį, kurio Isozaki ir siekė. Šis pastatas yra palyginti nedidelis, tačiau įsimintinas dėl to, kaip stiklas derinamas su mūru ir betonu.

Kataro Nacionalinis konvencijų centras
Šis pastatas įdomus tuo, kad jo fasadui architektas suteikė medį primenančius elementus. Žinoma, ne be reikalo – taip Isozaki norėjo pavaizduoti šventą Islamo medį. Šis pastatas buvo užbaigtas 2011 metais.

„Districte 38“ pastatas Barselonoje
Šis pastatas parodo Isozaki kūrybos lankstumą. Modernus stiklinis daugiaaukštis pasižymi persidengiančiomis aukštų formomis. Įdomu tai, kad stiklas taip pat pasirinktas ne bet koks – architektas rinkosi žaliai ir baltai tonuotą stiklą, siekdamas sumažinti nepageidaujamus atspindžius. Kiekvienas aukštas pasižymi C arba L raidės formos planu.

Šidzuokos konvencijų ir meno centras
Tai – 1998 metais užbaigtas pastatas. Įdomu tai, kad jis turėtų šiek tiek priminti laivą ir žvelgiant iš skirtingų kampų sudaro visiškai kitokio pastato įspūdį. Pirmojoje straipsnio nuotraukoje taip pat vaizduojamas tas pats pastatas.

Okanojamos meno muziejus
Tai – klasikinių formų pastatas, užbaigtas 1984 metais. Architektas jam suteikė klasikines kolonas, kurios Japonijoje nėra labai dažnos. Taip net neskaitant iškabos aišku, kas yra pastato viduje.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas viešai.

*